Kinija gali Taivaną prisijungti jėga?nuotraukos (26)

2021 balandžio 07 19:50:52 Perskaitė 852

Politologai ir karo srities ekspertai perspėja, kad Kinijos komunistinis režimas spartina planus įsiveržti į Taivaną. Pasak jų, tai netiesiogiai patvirtina vis aktyvesni Pekino organizuojami kariniai manevrai, informuoja „The Epoch Times".

 

Kovo 26 d. dvidešimt Kinijos karinių lėktuvų, įskaitant keturis bombonešius „H-6K", 10 naikintuvų „J-16", du karinius lėktuvus „Y-8" ir ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės orlaivius „KJ-500", pateko į Taivano priešlėktuvinės gynybos identifikavimo zoną (ADIZ), pranešė Taivano krašto apsaugos ministerija. Tai buvo didžiausias iš vienkartinių ligšiolinių oro erdvės pažeidimų.

Taivano ADIZ, esanti greta salos teritorinės oro erdvės, yra teritorija į kurią atvykstantys lėktuvai turi pranešti apie save salos skrydžių vadovui.

Nors Kinija niekada nepripažino salos suvereniteto, Pekino priešiškumas Taivano atžvilgiu akivaizdžiai pradėjo stiprėti praėjusiais metais. Gali būti, kad tai buvo reakciją į prezidento Cai In Veno (Tsai Ing-wen), atvirai kalbančio apie Kinijos keliamą grėsmę ir siekiančio glaudesnio bendradarbiavimo su JAV, perrinkimą.

Valdančioji Kinijos komunistų partija mato Taivaną kaip savo teritorijos dalį ir kalbėdama apie jo prisijungimą neslepia, kad gali imtis karinių veiksmų. Kinijos nesustabdo net tai, kad Taivanas faktiškai yra nepriklausoma šalis, turinti savo demokratiškai išrinktą vyriausybę, kariuomenę, Konstituciją ir valiutą.

Praėjusiais metais į Taivano ADIZ buvo įskridę apie 380 kinų karinių lėktuvų. Šiais metais Kinijos karinės oro pajėgos į ADIZ savo orlaivius siunčia beveik kasdien.

Salos pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad balandžio 1 d. kinų bepiločiai orlaiviai buvo pastebėti netoli Taivano Dongšos salos, esančios šiaurinėje Pietų Kinijos jūros dalyje. Valdžia teigė negalinti atmesti galimybės, kad Pekinas bepiločius orlaivius naudojo žvalgybai.

Kartu su kariniais veiksmais režimas sustiprino savo retoriką salos atžvilgiu. Šių metų pradžioje Kinijos gynybos atstovas grasino Taivanui karu. Neįvardintas kinų pilotas, kovo 29 d. skridęs vienu iš Kinijos karinių orlaivių, kirtusių Taivano ADIZ, pareiškė: „Tai viskas mūsų." Kovo 31 d. valstybinės žiniasklaidos „Global Times" vyriausiasis redaktorius Hu Sijinas (Hu Xijin) viešai teigė, kad norėtų įsakyti darbingiems vyrams karo atveju sprogdinti Taivano įtvirtinimus.

Pasirengimas invazijai?

Buvęs Jungtinių Valstijų gynybos departamento kibernetinio saugumo politikos, strategijos ir tarptautinių reikalų direktorius Džonas Milsas (John Mills) „The Epoch Times" sakė, kad apie Pekino planus netiesiogiai kalba ir didelio masto sausumos pratybos. Pasak jo, kadangi Kinijos kariuomenei niekada neteko desantuotis priešiškai nusiteikusios valstybės teritorijoje, dabar tam intensyviai rengiamasi.

Dž.Milso vertinimu, Kinijos invazija į Taivaną gali prasidėti per artimiausius trejus metus. Tikėtina, kad dabartinis Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) taip pat patiria nemažą spaudimą, todėl gali ryžtis atakai, kad taip atitrauktų dėmesį nuo vidinių problemų, tokių kaip ekonominė krizė.

Tiesa, jis patikino, kad šiandien Kinijos kariuomenė dar nėra pasirengusi rimtam puolimui, o kuo ilgiau kinai delsia, tuo stipresnis ir labiau pasirengęs gynybai tampa Taivanas.

Pasak politiko, Pekino ambicijos Taivano atžvilgiu pirmiausia kyla iš noro perimti salos puslaidininkių gamybos įmones. Taivane veikia didžiausia pasaulyje kontraktinių lustų gamintoja TSMC („Taiwan Semiconductor Manufacturing Company").

Kinija labai priklauso nuo importinių puslaidininkių - mažų mikroschemų, kurios naudojamos visose pramonės šakose, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant raketomis. Anot „Bloomberg", 2020 m. Kinija importavo lustų, už maždaug 380 milijardų JAV dolerių ir tai sudaro apie 18 procentų viso jos importo.

Ypač aktualus puslaidininkių klausimas Kinijai pasidarė po to, kai buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija Kinijos įmonėms ėmė taikyti sankcijas. Jos pakirto Kinijos technologijų milžinės „Huawei" išmaniųjų telefonų verslą, į juodąjį prekybos sąrašą pateko ir kitas gamintojas - „SMIC".

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net