respublika.lt

Karštos rinkimų dienos: nuo Latvijos iki Brazilijos

(57)
Publikuota: 2022 spalio 04 10:57:56, Marius KUNDROTAS
×
nuotr. 7 nuotr.
„Braliukų“ premjerui Krišjaniui Kariniui teks sunki diplomatinė misija, kad išliktų valdžioje. EPA-Eltos nuotr.

Savaitgalį vyko rinkimai dviejose Europos Sąjungos šalyse ir vienoje didžiausių pasaulio valstybių - Brazilijoje. Latviai ir bulgarai rinkosi parlamentus, brazilai - prezidentą. Rinkimai atspindėjo tiek ideologines tendencijas - kovas tarp „tradicinių" ir „progresyvių" vertybių, tiek ir geopolitines realijas - reakcijas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, o per ją - ir prieš visą Vakarų pasaulį.

 

Latvija

Latviai daugiausiai balsų atidavė liberaliųjų konservatorių partijai „Naujoji vienybė", vadovaujamai dabartinio šalies premjero Krišjanio Karinio (Krišjānis Kariņš) - šiai partijai teko 18,97 proc. balsų ir 26 mandatai iš 100. Spėjama, jog šios partijos populiarumas susijęs su tvirtai antikremline ir proukrainietiška pozicija.

12,44 proc. ir 16 mandatų gavo opozicinė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, palaikanti agrarinius interesus ir kultūrinį konservatizmą. 11,01 proc. ir 15 mandatų teko Vieningajam sąrašui, margaspalvei sąjungai iš žaliųjų, konservatorių bei regionalistų. 9,29 proc ir 13 mandatų laimėjo tautininkai - Nacionalinis susivienijimas, 6,8 proc. ir 11 mandatų - rusiška euroskeptikų partija „Stabilumas", 6,24 proc. ir 9 vietas - krikščioniška partija „Latvija - pirmiausiai", 6,16 proc. ir 10 vietų - kraštutinių leftistų partija „Progresyvieji".

EPA-ELTA nuotr.

Už borto liko ilgą laiką gausiausiai atstovauta rusiška socialdemokratinė partija „Santarvė", kurios lyderiai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, bandė laviruoti tarp latviškos ir rusiškos politikos, pripažindami Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą, bet atsisakydami nurodyti karo kaltininkus. Senuosius rinkėjus ši partija prarado, o naujų negavo. Jos nišą perėmė „Stabilumas".

Už rinkimų barjero liko ir dvi provyriausybinės partijos - libertarinė partija „Plėtrai" ir Konservatorių partija. Iš buvusios valdančiosios koalicijos liko tik „Vienybė" ir Nacionalinis susivienijimas, pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skyręs latvių kalbai ir valstybiniam švietimui tik šia kalba. „Latvija - pirmiausiai" iškilo ant prigimtinės šeimos gynybos nuo lytinės egzotikos šalininkų ir ant antivakserių. „Progresyviuosius" daugiausiai rėmė leftistinės žiniasklaidos ir pop kultūros apdoroti jaunimo atstovai be kritinio mąstymo.

Netekus koalicinių partnerių didžiausiai parlamentinei „Vienybės" frakcijai gali tekti ieškotis naujų sąjungininkų. Idėjiškai nuosekliausia būtų valstiečių, Vieningojo sąrašo, tautininkų ir „Latvijos pirmūnų" koalicija, bet Nacionalinis susivienijimas jau paskelbė neisiąs į derybas su korupcija kaltinamais valstiečiais, o partija „Latvija - pirmiausiai" deklaravo savo poziciją prieš „Vienybės" liberaliuosius konservatorius.

Dėl šių priežasčių tikėtina, kad „Vienybei" ir jos sąjungininkams - tautininkams - teks dirbti su leftistais iš „Progresyviųjų" partijos, deklaruojančiais vaivorykštinę vertybinę politiką ir radikalų kosmopolitizmą tarptautiniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos centralizaciją nacionalinių valstybių sąskaita.

Bulgarija

Bulgarijos parlamento rinkimuose, pirmadienio duomenimis, 25 proc. surinko konservatyvi koalicija GERB-SDS, 20 proc. - liberali dabartinės vyriausybės partija „Tęsiame pokyčius" (bulgariška santrumpa - PP), virš 13 proc. - liberalus Judėjimas už teises ir laisves, taip pat atstovaujantis tautinei turkų mažumai. 10 proc. gavo prorusiška partija „Atgimimas", 9 proc. - prokomunistinė Koalicija už Bulgariją, 7 proc. - centristinė „Demokratinė Bulgarija". Virš 4 proc. atiteko tautiškai konservatyviai, euroskeptinei partijai „Bulgarijos pakilimas".

Rinkimų kampanijoje dominavo Rusijos karo Ukrainoje padariniai. Pagrindinės debatų temos buvo rusiškų dujų tiekimo įšaldymas, kylančios kainos ir ginčas dėl ginklų tiekimo Kijevui. Taip pat pylėsi abipusiai kaltinimai korupcija ir nekompetencija, asmeniniai įžeidinėjimai.

GERB lyderis Boiko Borisovas. EPA-ELTA nuotr.

Šūkiu „Stipresni už chaosą" žadėjo pažaboti infliaciją ir laikytis nuoseklaus NATO ir ES kurso. Partija teigia, kad jai vadovaujant 2024 metais bus įvestas euras. PP šūkis - „Užbaikime darbą". Tai reiškia kovą su korupcija ir teismų sistemos reformas, kurias dabartinis premjeras Kirilas Petkovas žadėjo savo kadencijos metu.

Brazilija

Brazilijos prezidento rinkimai reikalaus antrojo turo. Pirmajame daugiausiai balsų surinko leftistas, buvęs prezidentas Luisas Inasijas Lula da Silva (Luiz Inácio Lula da Silva), antroje vietoje palikęs dabartinį prezidentą, konservatyvų liberalą Žairą Bolsonarą (Jair Bolsonaro). L.da Silva garsėja pareiškimais, kad karo Ukrainoje norėjo jos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas - pernelyg demonizuojamas, kas trukdo susitarimui. Ž.Bolsonaras šiuo klausimu atrodo nuosaikesnis, nors jo atstovaujama Brazilija Jungtinėse Tautose susilaikė balsuojant dėl sankcijų Rusijai.

Ž.Bolsonaras taip pat garsėja parama prigimtinei šeimai, bet ir Amazonės miškų eksploatavimu, užimdamas poziciją, artimą kraštutiniams JAV respublikonams. Šiuo metu Brazilija priklauso BRICS ekonominiam blokui su Rusija, Kinija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika. Antrasis rinkimų turas numatomas spalio 30 d.

Daugelis L.da Silvos šalininkų 76 metų kandidatą sieja su Brazilijos aukso amžiumi, kai ekonomika klestėjo dėl aukštų žaliavų kainų, o vyriausybė naudojo socialines programas, kad padėtų milijonams žmonių išbristi iš didžiulio skurdo. Jo oponentai laiko jį atsakingu už korupciją ir kronizmą.

Luiso Inasijaus Lula da Silvos šalininkai. EPA-ELTA nuotr.

Tuo tarpu Ž.Bolsonaro šalininkai dabartinį prezidentą laiko krikščioniškų vertybių ir ekonominės laisvės gynėju. L.da Silva apkaltino Ž.Bolsonarą genocidu dėl skeptiško požiūrio į koronavirusą, o Ž.Bolsonaras vadina L.da Silvą vagimi, nes buvęs prezidentas buvo nuteistas už korupciją ir kurį laiką praleido kalėjime. Rinkimai itin suskaldė didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką.

Pastaraisiais mėnesiais, kaip įtariama, Ž.Bolsonaro šalininkai nužudė mažiausiai tris L.da Silvos šalininkus. Dabartinio prezidento rėmėjai ne kartą atvirai ragino įvykdyti karinį perversmą. Per ketverius savo valdymo metus Ž.Bolsonaras iš esmės izoliavo Braziliją tarptautiniu mastu, atmesdamas pasiūlymus dėl atogrąžų miškų apsaugos ir beveik nekeliaudamas į užsienį.

Brazilijos rinkimai turi didelę reikšmę likusiam pasauliui, nes jų nugalėtojas lems šalies aplinkosaugos politiką. Amazonija, kaip didžiulis anglies dioksido absorbentas, atlieka svarbų vaidmenį kovojant su pasauline klimato kaita. O L.da Silva savo rinkimų kampanijoje akcentavo aplinkosaugos ir klimato politikos klausimus ir įsipareigojo nutraukti nelegalią aukso kasybą bei kovoti su miškų kirtimu.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
2
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (57)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s