Kalnų Karabache Azerbaidžanas ima viršųnuotraukos (40)

2020 spalio mėn. 17 d. 11:00:29 Perskaitė 4803

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ketvirtadienį pareiškė, kad vien tik naudojant bepilotes skraidykles buvo sunaikinta Armėnijos ginkluotųjų pajėgų karinė technika, kainuojanti 1 mlrd. dolerių.

 

„Vien tik dronais, įsigytais iš Turkijos, mes sunaikinome 1 mlrd. dolerių vertės Armėnijos karinę techniką. Žinoma, mes taip pat naudojame dronus, gautus iš kitų šaltinių. Mes naudojame artileriją, daug karinių įrenginių. Bet vien tik dronai padarė Armėnijai 1 mlrd. dolerių žalos", - sakė Azerbaidžano prezidentas interviu Prancūzijos televizijos kanalui „France 24", kurio tekstas vakar buvo paskelbtas jo tinklalapyje.

I.Alijevas neatskleidė, kiek bepiločių skraidyklių turi Azerbaidžano armija, tik akcentavo, jog jų „pakanka užsibrėžtam tikslui pasiekti".

Per mūšius dėl Kalnų Karabacho Azerbaidžano pajėgos užėmė kelias regiono vietoves. Kalnų Karabacho vadovas Raikas Arutiunianas pranešė, kad Azerbaidžanui pavyko nustumti frontą giliai į konflikto zoną. Armėnija patvirtino, kad Azerbaidžano kariai perėmė teritorijų kontrolę. Tai yra pirmas toks oficialus patvirtinimas.

Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas tviteryje pareiškė, kad pajėgos atsikovojo aštuonis kaimus. Žinybos sostinėje Baku kalbėjo apie iš viso perimtas 45 vietoves. Azerbaidžane kilo spontaniški džiaugsmo protrūkiai su fejerverkais gatvėse. Armėnijos pusė kalbėjo apie šimtus žuvusiųjų savo gretose. Pasak Azerbaidžano, žuvo 43 civiliai. Apie žuvusius karius Baku duomenų nepateikė.

Tuo metu amerikiečių laikraštis „The Washington Post" paskelbė, jog per mūšius Kalnų Karabache esą žuvo mažiausiai 52 samdiniai iš Sirijos. Jo duomenimis, anksčiau šį mėnesį Sirijos ir Turkijos pasienyje jų palaikai buvo perduoti artimiesiems. Šie leidiniui sakė, jog žuvusieji buvo samdiniai, užverbuoti Turkijos palaikomų ginkluotų formuočių Sirijoje, dalyvauti mūšiuose prieš Armėniją Azerbaidžano pusėje. Anot artimųjų, samdiniams buvo žadama kas mėnesį mokėti algą, o į Azerbaidžaną jie atskrido iš pietinės Turkijos dalies.

Anksčiau JAV laikraštis „The Wall Street Journal" pranešė, kad šimtai Turkijos remiamų kovotojų iš Sirijos buvo permesta į Kalnų Karabacho konflikto rajoną.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) užvakar pareiškė, kad Turkija nesiuntė Sirijos opozicijos kovotojų į Azerbaidžaną.

Spalio 2 d. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, kad daugiau kaip 300 džihadistų iš Sirijos per Turkiją permesta į Kalnų Karabachą. Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas tai paneigė ir pareikalavo Paryžiaus atsiprašymo.

Praėjusią savaitę Maskvoje įvykusiose konsultacijose Baku ir Jerevanas susitarė nuo spalio 10 d. 12 valandos vietos laiku nutraukti ugnį humanitariniais tikslais, kad būtų apsikeista belaisviais ir žuvusiųjų kūnais, bet šalys kaltina viena kitą pažeidinėjant paliaubas.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Patikslinkime: I.Alijevas dronais subombardavo rusų techniką, kurią Armėnija gavo iš Rusijos kaip kolektyvinės gynybos sutarties narė. Armėnai, beje, gauna šią karinę techniką iš rusų pagal pastarųjų įsipareigojimą ją tiekti skolon... Kaip visi supranta, tokia skola niekada nebus grąžinama. Tuo metu azerbaidžaniečiai kariauja savo pinigais.

Šis principinis skirtumas iš esmės atskleidžia dar vieną svarbų dalyką: faktiškai vyksta kova prieš rusiškąsias įtakas Kaukaze. Iš esmės daugybei tautų šiame regione buvo primestas rusiškasis „taikos" variantas („Pax rossiana"), su kuriuo tos tautos turėjo taikstytis, t.y. įvairiausių duoklių mokėjimas, rusų karinės bazės, pasturgalio bučiavimas ir kiti panašūs dalykai... Taigi, visas Kaukazas iki šiol gyveno „Pax rossiana" pagrindu - ši konstrukcija pradėta įgyvendinti dar apie 1790-uosius metus, kai gruzinų caras Georgijus pasirašė traktatą ir įsileido į Kaukazą pirmąsias Rusijos karines bazes, ji išsivystė maždaug 1860-aisiais kovų su čerkesais metu ir, žinoma, paskutinius štrichus šiame reikale sudėliojo Stalinas. Na, o kalbant konkrečiai apie šitą situaciją, tai 1994 metais azerbaidžaniečius iš Kalnų Karabacho teritorijos išstūmė mano „bičiulio" Pavelo Gračiovo nurodymu ten veikusi Pskovo oro desanto divizija, kurios kariškiams pinigus mokėjo armėnai, gavę šiuos pinigus iš suaukotų lėšų armėniškose diasporose visame pasaulyje.

Kodėl azerbaidžaniečiams sekasi geriau? Pirmiausia, nėra tiesioginio rusų įsikišimo, kaip 1994 metais, kuomet į azerbaidžaniečius šaudė gerai paruošta Rusijos reguliari kariuomenė ir jos elitiniai daliniai. Dabar kovoja patys armėnai, kurių labai nemažą dalį sudaro savanoriai, kitaip tariant, ginkluota milicija.

Antras dalykas - armėnai, turėdami rusišką ginkluotę, iš esmės kovoja aštuntojo dešimtmečio karinės doktrinos bei ideologijos bazėje. O azerbaidžaniečiai kariauja 21-ojo šimtmečio karą - didžia dalimi tai yra robotų ir kitų aukštųjų technologijų karas, efektyvūs žvalgybos duomenys ir labai efektyviai valdoma artilerija, kas ir duoda rezultatą.

Trečias dalykas - azerbaidžaniečiai nuosekliai šiam karui ruošėsi 26 metus. Jeigu tada, 1994 metais, tai buvo prekybininkų pomidorais ir granatais tauta, puikiai besitvarkanti darže ir suvokianti save kaip efektyvius restoranėlių šeimininkus bei turgininkus, tai netrukus abu Alijevai, gavę į kuprą nuo „broliškos" rusų tautos, paskyrė 20 metų sukurti azerbaidžaniečių kariuomenei, išugdyti elitui ir įskiepyti labai gilią, gyvybingą tradiciją, pagal kurią Azerbaidžanas tol neturės nacionalinės garbės, kol jis nesusigrąžins šitų užgrobtų teritorijų. Žinoma, čia suveikė ir tam tikras religinis faktorius, ir senų kovų prieš armėnus atgarsiai, suvokimas, jog Azerbaidžano ekonominiam vystymuisi, panaudojant armėnus, Rusija pastatė milžiniškus barjerus. Kaip žinoma, šiuo pagrindu nuo Azerbaidžano yra atidalinta Nachičevanės teritorija ir dėl to azerbaidžaniečiai neturi tiesioginio išėjimo į giminišką turkų tautą, dėl to jie buvo priversti statyti aplinkkelius per Gruzijos teritoriją, kartu su dujotiekio ir naftotiekio linijomis. Visa tai suvokiama kaip apynasris, kurį „broliška" rusų tauta yra uždėjusi Azerbaidžanui. Todėl šį kartą jie kaunasi ne kaip turgaus prekeiviai, o kaip gerai parengti kariai. Be to, jie turi padorius konsultantus turkus, kurie turi kone 300 metų karų su rusais patirtį.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net