respublika.lt

Iš Ukrainos bėga diplomatų šeimos

(283)
Publikuota: 2022 sausio 25 11:40:06, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 5 nuotr.
Eiliniai ukrainiečiai daug metų patiria nuolatinę grėsmę, tačiau užsienio diplomatams įtampa pasirodė per didelė. EPA - Eltos nuotr.

JAV užvakar nurodė savo ambasados Kijeve darbuotojų šeimoms palikti Ukrainą. Vakar panašiai pasielgė ir Australija bei Jungtinė Karalystė, kuri pranešė atšaukianti dalį darbuotojų ir jų artimųjų iš savo ambasados Kijeve, reaguodama į „augančią Rusijos grėsmę".

 

Skuboti veiksmai

Dėl besitęsiančios Rusijos karinių veiksmų „grėsmės" Ukrainoje šiuo metu esantys JAV piliečiai turėtų apsvarstyti galimybę išvykti dabar, naudodamiesi komerciniu ar kitu privačiai pasiekiamu transportu, nurodė JAV Valstybės departamentas ir taip pat nerekomendavo amerikiečiams vykti į Ukrainą ar Krymo pusiasalį.

Aukšto rango departamento pareigūnas, kalbėdamas su žurnalistais telefonu, kalbėjo apie atsargumo priemones. Departamentas nenurodė, kiek JAV ambasados darbuotojų palies šie nurodymai.

Ukraina vakar pareiškė, kad JAV ir JK sprendimas evakuoti savo ambasados Kijeve darbuotojų šeimas buvo priimtas skubotai. „Šį amerikiečių žingsnį laikome skubotu ir rodančiu perdėtą atsargumą", - sakoma Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovo Olego Nikolenkos pranešime. Jame priduriama, kad pastaruoju metu nebūta jokių radikalių saugumo situacijos šalies rytuose, kur ukrainiečių kariuomenė nuo 2014 metų kovoja su Rusijai ištikimais separatistais, pakitimų.

„Rusijos Federacija šiuo metu aktyviai siekia destabilizuoti padėtį Ukrainos viduje", - nurodė O.Nikolenka. Pasak jo, žiniasklaida šiuo metu skleidžia dezinformaciją ir manipuliacijas, kad galėtų tarp ukrainiečių ir užsieniečių pasėti paniką. „Šioje situacijoje svarbu blaiviai įvertinti riziką ir išlikti ramiems", - pridūrė O.Nikolenka.

Kompromisų nebus

JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) vakar pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nesileis į kompromisus su Rusija dėl NATO atvirų durų politikos.

Duodamas interviu CNN, politikas sakė, kad JAV ir Rusija gali siekti bendrų sąlyčio taškų tokiose srityse, kaip ginklų kontrolė, saugumo užtikrinimas, rizikos mažinimas ar raketų sistemų dislokavimas.

„Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui leidau aiškiai suprasti, kad yra tam tikri esminiai principai, dėl kurių mes nesileisime į jokius kompromisus. Pavyzdžiui, NATO atvirų durų politika, valstybių teisė spręsti, su kuo ir kokius aljansus sudaryti", - teigė E.Blinkenas.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) sekmadienį laikraščiui „Süddeutsche Zeitung" sakė, kad šiuo metu darbotvarkėje nėra klausimo dėl naujų narių stojimo į NATO Rytų Europoje, todėl Rusijos reikalavimas Aljansui nesiplėsti yra keistas ir tokių garantijų NATO negali duoti.

Vokietijos kancleris akcentavo, kad visi žino, jog transatlantinė gynybos organizacija yra reikalinga, o NATO padeda demokratinėms valstybėms ginti jų interesus saugumo srityje.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo šalis dar 2022 m. nori aptarti stojimo į NATO sąlygas.

Kaltina eskalacija

Kremlius vakar apkaltino Jungtines Valstijas ir NATO didinant įtampą po to, kai karinis blokas pareiškė stiprinantis Europos rytinę gynybą Ukrainos krizės metu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Vašingtonas ir NATO didina įtampą dėl informacinės isterijos ir konkrečių veiksmų bei pridūrė, kad Ukrainos karių puolimo prieš prorusiškus separatistus pavojus yra labai didelis. „Gyvename agresyvioje aplinkoje", - vakar sakė D.Peskovas ir pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas imasi „būtinų priemonių" šaliai apsaugoti.

NATO vakar paskelbė, kad pasiuntė pajėgas, laivus bei naikintuvus sustiprinti rytinės Europos gynybos, didėjant įtampai dėl Rusijos kariuomenės telkimo aplink Ukrainą. Vakarai kaltina Maskvą grasinimais įsiveržti į Ukrainą, prie jos sienos sutelkus daugiau nei 100 tūkst. karių. Rusija neigia planuojanti įsiveržimą ir kaltina NATO artėjant prie jos sienų.

D.Peskovas netrukus pareiškė, kad Ukraina rengiasi puolimui šalies rytuose. „Ukrainos valdžia telkia didžiulį skaičių pajėgų ir priemonių pasienyje su pasiskelbusiomis respublikomis", - sakė jis. „Šios koncentracijos pobūdis liudija apie pasiruošimą puolimui", - sakė jis ir pridūrė, kad tokios operacijos pavojus dabar yra labai didelis, didesnis nei anksčiau.

Keli Rusijos ir Vakarų derybų raundai iki šiol nesumažino įtampos. Aljansas šiuo metu rengia pasiūlymą dėl tolesnių derybų su Rusija, Kremliui pateikus daugybę reikalavimų, pagal kuriuos NATO neleistų Ukrainai ir Sakartvelui įstoti į Aljansą ir atšauktų savo pajėgas Rytų Europoje.

Vokiečiai dirba rusams?

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė Vokietijos sprendimą netiekti ginkluotės Ukrainai. Jis paragino Berlyną negriauti Vakarų vienybės ir nustoti skatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną galimam puolimui prieš Ukrainą.

Ukraina kreipėsi į Vakarų sąjungininkes, prašydama sustiprinti jos gynybos pajėgumus. JAV, Jungtinė Karalystė ir Baltijos valstybės sutiko Ukrainai perduoti ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas.

D.Kuleba socialiniame tinkle „Twitter" rašė, kad Vokietijos teiginiai apie negalėjimą tiekti gynybinių ginklų Ukrainai neatitinka dabartinės saugumo situacijos. Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad dabar Vakarų vienybė svarbi kaip niekad anksčiau.

„Mūsų partneriai iš Vokietijos turėtų nustoti griauti vienybę tokiais savo žodžiais ir veiksmais, kurie skatina Vladimirą Putiną pradėti naują puolimą prieš Ukrainą", - pareiškė ministras. Jis pridėjo, kad Ukraina dėkinga už Vokietijos iki šiol suteiktą paramą, bet pastarieji Vokietijos teiginiai yra nuviliantys.

Šeštadienį Vokietijos gynybos ministrė Kristinė Lambrecht (Christine Lambrecht) paskelbė, kad Berlynas į Ukrainą siųs karo lauko ligoninę, bet ne ginklus. Laikraščiui „Welt am Sonntag" ji sakė, kad Vokietija Ukrainai nusiuntė respiratorių, o sužeisti ukrainiečių kariai gydomi Vokietijos karinėse ligoninėse. „Ginklų tiekimas šiuo metu nepadėtų - toks vyriausybės sutarimas", - sakė K.Lambrecht.

Tuo metu Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino dėl skandalingų komentarų apie Ukrainą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Penktadienį, lankydamasis Indijoje, viceadmirolas Kajus Achimas Šionbachas (Kay-Achim Schoenbach) pareiškė, kad Ukraina niekada nesusigrąžins Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, o V.Putinas nusipelno pagarbos: „Ko jis nori, tai pagarbos, parodyti pagarbą kažkam yra nedidelė kaina, tai nieko nekainuoja. Jei paklausite manęs, lengva parodyti pagarbą, kurios jis reikalauja ir tikriausiai nusipelno."

Kalbėdamas renginyje Indijoje, K.A.Šionbachas taip pat sakė, kad Kinija yra didesnė grėsmė nei Rusija. „Mums - Indijai, Vokietijai - reikalinga Rusija. Nes mums reikia, kad Rusija būtų prieš Kiniją", - sakė jis. Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą, viceadmirolas pareiškė, kad Ukraina „Krymo pusiasalį prarado ir niekada nebesusigrąžins". Vėliau šeštadienį jis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (283)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s