Ginkluoti asmenys Kryme sustabdė JT generalinio sekretoriaus pasiuntinį

Ginkluoti asmenys trečiadienį sustabdė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno (Ban Ki-moon) specialųjį pasiuntinį Robertą Serį (Robert Serry) Ukrainos Krymo regione, informuoja Ukrainos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi "Reuters".

Pasak JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo Jano Eliasono (Jan Eliasson), R. Seriui buvo pagrasinta, tačiau jis nebuvo pagrobtas.

R. Seris paskambino Ukrainos užsienio reikalų viceministrui ir papasakojo apie incidentą šiam dar nepasibaigus, informavo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Jevhenas Perebijnis.

"(R. Seris) sakė, kad jam išvykus iš karinio jūrų laivyno bazės Simferopolyje nežinomi uniformuoti ir ginkluoti asmenys užblokavo jo automobilį. Jie pareiškė turintys nurodymą nugabenti jį į oro uostą. Jis atsisakė. Jie vis dar yra pastoję jam kelią", - sakoma ministerijos pranešime.

Krymą kontroliuoja Rusijos karinės pajėgos, nors Maskva savo karius, ant kurių uniformų nėra jokio skiriamojo ženklo, apibūdina kaip vietos administracijos "savisaugos" dalinius.

Prorusiški protestuotojai Rytų Ukrainoje vėl šturmavo administracinį pastatą

Ukrainos rytuose, Donecke, šimtai demonstrantų su Rusijos vėliavomis šturmavo administracinį pastatą ir vėl virš jo iškėlė rusų vėliavą, skelbia AP.

Iš šio regiono yra kilęs nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris po masinių protestų ir kruvinų susirėmimų Kijeve paspruko iš šalies.

Pasak AP fotografo Donecke, daugiau nei 2 tūkst. žmonių minia trečiadienio popietę susirinko aikštėje prie regiono vyriausybės pastato prieš asmenų grupei prasiveržiant pro milicijos užtvarą ir patenkant į pastatą. Kaip pranešama, virš pastato vėl iškelta Rusijos vėliava. Prieš tai Kijevo pareigūnams pirmą kartą nuo šeštadienio trumpam pavyko iškelti valstybės vėliavą.

Kol kas pranešimų apie sužeistuosius nepateikiama.

Pastarosiomis dienomis prorusiškai nusiteikę demonstrantai užėmė kelis administracinius pastatus Ukrainoje, daugiausia rytiniame regione.

Baltijos šalių prašymu JAV parūpins šešis papildomus naikintuvus patruliavimui

Baltijos šalių prašymu JAV parūpins šešis papildomus naikintuvus Latvijos, Lietuvos ir Estijos oro erdvei patruliuoti. Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė Latvijos gynybos ministro patarėjas Andis Jekabsonas.

"Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis patvirtino, kad JAV padidins karinę paramą Baltijos šalims, atsižvelgdamos į jų prašymą”, - sakė jis.

Kaip jau buvo pranešta, pastaruoju metu prie Latvijos teritorinių vandenų sienos pastebima vis daugiau Rusijos karinių lėktuvų.

Estijos URM - už nepriklausomą įvykių Kijeve tyrimą

Estijos užsienio reikalų ministras Urmasas Paetas (Urmas Paet) paragino ištirti nusikaltimus, padarytus per valdžios ir opozicijos konfrontaciją Kijeve.

Kaip praneša "Postimees”, jis tai pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją Taline.

"Tai, kas iš tikrųjų vyko Kijeve, turi išaiškinti tyrimas. Manau, jog daugelis nori, kad Ukrainoje būtų atliktas nepriklausomas tyrimas”, - pažymėjo ministras.

U. Paetas surengė spaudos konferenciją po to, kai internete pasirodė vasario pabaigoje įvykusio jo pokalbio telefonu su ES vyriausiąja atstove užsienio politikos ir saugumo klausimais Ketrina Ešton (Catherine Ashton) įrašas. Šiame pokalbyje buvo išsakyta versija, jog prie žudynių Kijeve gali būti prisidėję kai kurie "naujosios koalicijos” atstovai.

Estijos užsienio reikalų ministerija jau patvirtino, kad telefono pokalbio įrašas yra autentiškas.

Komentuodamas pokalbio esmę, U. Paetas teigė "susilaikęs nuo vertinimų, o tik reiškęs susirūpinimą”. Ministras sakė esąs prieš tai, kad šis įrašas būtų naudojamas "naujajai Ukrainos vyriausybei diskredituoti”.

Parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Markas Mihkelsonas (Marko Mihkelson) pareiškė, kad U. Paeto ir K. Ešton pokalbio klausėsi Rusijos specialiosios tarnybos.

"Rzeczpospolita”: kodėl V. Putinas nebijo?

"Kodėl jis nebijo? Išprotėjo, apsimeta ar žino kažką tokio, ko mes nežinome?” - žiūrėjau Rusijos prezidento spaudos konferenciją ir kėliau sau tuos klausimus, rašo Lenkijos dienraštyje "Rzeczpospolita” apžvalgininkas Bartošas Vengliarčikas (Bartosz Węglarczyk).

"Pasaulis pasipiktinęs, daugelis Vakarų lyderių atvirai kalba apie agresiją ar bent jau kišimąsi į kitos šalies reikalus. NATO susitinka, nes Lenkija jaučia pavojų. O Vladimiras Putinas ramiai varo savo”, - tęsia apžvalgininkas.

Anot jo, lengva paaiškinti V. Putino kalbą konstatavimu, kad Rusijos prezidentas atitrūko nuo tikrovės - taip kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sakė prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama). Bet tai būtų visiškas nevertinimas žmogaus, kuris iki šiol tiksliai, šaltakraujiškai ir sėkmingai įgyvendina imperijos atkūrimo planą.

Labiau tikėtina, kad V. Putinas nuodugniai išanalizavo Vakarų elgesį ir suprato, jog Briuselis, Vašingtonas, Paryžius ir kitos sostinės yra tiesiog silpnos ir nė piršto nepajudins, kad apgintų Ukrainą, mano apžvalgininkas.

Pavyzdžiui, Vokietija nenori jokių radikalių sprendimų, kadangi jos ūkio raida labai priklauso nuo to, ar "Gazprom” laiku patieks dujų iš Rusijos. B. Obamai svarbu, kad Rusija bent jau netrukdytų JAV diplomatijai Sirijoje ir Irane.

V. Putinas tai pukiai supranta. "Spontaniška Krymo rusų su parduotuvėje įsigytomis uniformomis ir spintoje rastais kulkosvaidžiais savigynos operacija” buvo rengiama jau seniai, o jos organizacinis lygis pranoksta Sočio žiemos olimpines žaidynes, irnozuoja B. Vengliarčikas.

V. Putinas nepakenčia silpnumo. Jis tai parodė daug kartų, parodė ir dabar, su panieka atsiliepdamas apie Viktorą Janukovyčių. Vakarai, kad sustabdytų V. Putiną, turi parodyti, kad sugeba būti tvirti. V. Putinas turi pamatyti jėgą, nes jis bijo tik jėgos, konstatuoja apžvalgininkas. Priešingu atveju tik laiko klausimas, kada rusai pradės pirkti uniformas parduotuvėse ir ieškoti automatų spintose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.