respublika.lt

Europos Sąjungos vienybė - migla akysenuotraukos (25)

2020 spalio mėn. 04 d. 17:09:40
Olava STRIKULIENĖ

Europos Sąjungos valstybėms kovojant su koronaviruso pandemija, vėl pasigirsta kalbų apie „skirtingų greičių" Europą. Kai ekonomiškai stipresnės ES valstybės, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, labiau rūpinasi ne Bendrijos, bet savo valstybių ekonominiais bei socialiniais interesais. Mažiau padeda „lėtesnio greičio" ES valstybėms. Ar gali taip atsitikti?

×
nuotr. 5 nuotr.
Nebūkime naivūs - Lietuvos ar Vengrijos interesai Europos Komisijai niekada nebus tokie pat svarbūs, kaip Vokietijos ar Prancūzijos. EPA-Eltos nuotr.


Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai vėl atkutusią „skirtingų greičių" Europos idėją vertina kritiškai. Anot politikų, tai dar labiau didintų skirtingo ekonominio išsivystymo ES valstybių atskirtį. Vaizdžiai kalbant, lėčiausio greičio valstybės, tokios kaip Lietuva, Bulgarija ar Rumunija, dar labiau nutoltų nuo Vokietijos, Prancūzijos ar Nyderlandų.

Komitetų nariai parašė ir savotišką testamentą, kuris esą turi užtikrinti Lietuvos politikos dėl ES tęstinumą ir palaikyti dabartinę ES institucinę sąrangą. Esą šią poziciją palaikė paskutinės keturios Lietuvos Vyriausybės.

Bet kam ta kritika bei testamentiniai sutvirtinimai reikalingi? Nebent Seimo rinkimams. Seimūnai kritikuoja „skirtingų greičių" Europos idėją, kuri jau seniai nėra teorija. „Skirtingų greičių" Europa ir anksčiau egzistavo, ir dabar egzistuoja. Eiliniams piliečiams tai seniai aišku. Vien jau palyginus atlyginimų skirtumus.

Apie „skirtingų greičių" Europą ypač diskutuota 2017 metais. Kai iš Bendrijos panoro išeiti britai, o ES valstybėse-narėse ėmė stiprėti nacionaliniai judėjimai. Suaktyvinti bėglių iš Azijos, Afrikos antplūdžio ir baimės prarasti savo nacionalinį identitetą. Be to, ekonomiškai geriau išsivysčiusiems šiaurės europiečiams nusibodo nuolat šelpti labiau išlaidaujančius pietiečius. Ypač tokia tendencija sustiprėjo per 2008-2009 m. finansinę krizę. Labiausiai išbalansavusią Graikijos, Kipro, Portugalijos ekonomikas.

Kai kelios nori nuveikti daugiau

2017 m. Europos Komisija, tuomet vadovaujama Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker), paruošė vadinamąją Baltąją knygą. Su penkiais ES tolesnio vystymosi scenarijais. Trečiasis scenarijus, pavadintas „Kas norės, nuveiks daugiau", faktiškai jau kalba apie „skirtingų greičių" ES valstybes, nors šio apibūdinimo ir nemini: „Valstybėms narėms, norinčioms drauge daugiau nuveikti konkrečiose politikos srityse, ES suteiktų tokią galimybę. Tuomet valstybės narės susitartų dėl konkrečių teisinių ir biudžeto priemonių, padėsiančių glaudžiau bendradarbiauti. Ilgainiui prie šių valstybių galėtų prisijungti kitos valstybės narės."

O kitos nepajėgia

Galėtų dar nereiškia, jog galės. Išvertus į paprastą kalbą, reikštų, kad kelios ekonomiškai stipriausios valstybės galėtų tarpusavyje susitarusios dar greičiau spurtuoti. Nekreipdamos dėmesio į atsilikėles. O atsilikėlės ilgainiui galėtų prie greičiausiai bėgančių prisijungti. Aišku, jeigu pavys. Nors ir taip aišku, kad nepavys.

2017 m. „skirtingų greičių" Europos idėjai pritarė Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija ir Italija. Tačiau kitos ES valstybės tai vertino skeptiškai. Kaip didėsiantį silpnesnių valstybių atotrūkį nuo ES senbuvių.

O 2020 m. Europą užgriuvo koronaviruso pandemija. Šalys užsibarikadavo viena nuo kitos iš tikrųjų skirtingais greičiais. Vienybės nebuvo. ES valstybės ir per pandemiją neapsisprendžia, kaip Bendrija toliau gyvens. Didindama integraciją ar dezintegraciją. COVID-19 baimė tarsi ragintų labiau suremti pečius. Centralizuotai rūpintis medicininių priemonių, vakcinos įsigijimu ir ES valstybių ekonomikų gaivinimu. Baimė vienija. Psichologiškai. Tačiau, kuriant Europos gaivinimo ir atsparumo fondą, vėl išsiskyrė Šiaurės Europos ir pietų europiečių požiūriai. „Taupiųjų šalių grupei" priklausančių Nyderlandų premjeras Markas Rutė (Mark Rutte) reikalavo, kad parama pandemijos ištiktoms valstybėms būtų daugiau teikiama ne negrąžintinomis išmokomis, bet paskolomis. Su tuo nenorėjo sutikti „išlaidautojos" Ispanija ir Italija.

Greičių - kiek tik nori

Kita vertus, didesnė integracija reiškia ir bendrą valiutą. Šia prasme didesnės integracijos baiminasi ar dar nepatyrė 8 ES valstybės. Iš Višegrado šalių tik Slovakija yra įsivedusi eurą. Čekija, Lenkija ir Vengrija neatsisako savo nacionalinių valiutų. Danija ir Švedija taip pat saugo savo kronas. Bulgarija ir Kroatija dar neatitinka euro įsivedimo standartų. Tad bendrą valiutą eurą turi tik 19 ES valstybių. Šiuo požiūriu jos labiau integravosi.

Kaip bebūtų, sprendžiant iš „Eurostat" pateikiamų duomenų, ES egzistuoja pačių įvairiausių greičių valstybės. Gyvenimo kokybę parodo ir šalies piliečio Perkamosios galios standartas. Tai yra, kiek žmogus gali įsigyti paslaugų ir prekių už savo gaunamas pajamas. Palyginus, vienam piliečiui tenkančio Bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekį su Perkamosios galios standartu, visos ES šalys iškart išsisluoksniuoja į vargšes, pasiturinčias ir itin turtingas.

„Eurostat" duomenimis, neturtingiausių dešimtuke išsirikiuoja bulgarai, kroatai, rumunai, graikai, latviai, vengrai, lenkai, slovakai, portugalai, lietuviai.

Turtingesnių dešimtuką sudaro estai, slovėnai, kipriečiai, čekai, ispanai, italai, maltiečiai, prancūzai, suomiai, belgai.

O patys turtingiausi žmonės gyvena Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Airijoje ir Liuksemburge. Statistinis liuksemburgietis šiuo aspektu yra 5 kartus turtingesnis už statistinį bulgarą. Ir daugiau nei 3 kartus turtingesnis už statistinį lietuvį.

Tad „skirtingų greičių" Europa niekur nedingusi. Nepaisant Bendrijos vadovų mantrų, ji egzistuoja. Matyt, ir egzistuos. Nes utopinio komunizmo dar niekas taip ir nepastatė. Pvz., į Lietuvą tarpvalstybinio vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) kalba, jog Europos Sąjungai būtina vienybė. Tačiau tuo pat metu su Vokietijos kanclere Angela Merkel prieš kelerius metus palaikė „skirtingų greičių" Europos idėją. Ar vienas E.Makrono pasakymas neprieštarauja jo ankstesnėms mintims? Politologas Linas Kojala galvoja, kad ne:

„Ne, nemanau, kad tai yra prieštaravimas. „Skirtingų greičių" Europa yra de facto ir tokia gali būti. Vienos ES valstybės priklauso euro zonai, kitos - nepriklauso. Tai yra laisvas valstybių pasirinkimas, bet tai neprieštarauja Europos vienybės nuostatai. Principinė nuostata - kad Bendrija yra naudinga visoms ES šalims. E.Makronas būtent tai ir pabrėžia."

 

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKIJOJE: bendras patvirtintų užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejų skaičius viršijo 200 000.
  • RUSIJOJE: per praėjusią parą patvirtinus 15 700 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, bendras infekuotųjų skaičius šalyje, turinčioje apie 145 milijonus gyventojų, pasiekė 1 447 335.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums rūpi politikų ir garsenybių teistumas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +7 C

+8 +11 C

 

+10 +13 C

 +9 +12 C

+13 +16 C

 

 +13 +14 C

0-5 m/s

2-7 m/s

 

1-6 m/s

       

Nuorodos