Eurogrupės vadovas įspėjo dėl galimo euro zonos žlugimo, jei toliau tęsis ES nesutarimainuotraukos (14)

2020 kovo mėn. 31 d. 17:41:40 Perskaitė 2163

Eurogrupės prezidentas Mario Centeno įspėjo, kad euro zona gali žlugti, jei besivaidijančios šalių vyriausybės neužkas karo kirvio ir nepasieks susitarimo dėl pagalbos plano, kuriuo būtų galima pagelbėti Italijai ir Ispanijai.

 

Atsargiai suformuluotą įspėjimą M. Centeno pateikė tebesitęsiant 19 euro zonos narių nesutarimams dėl pagalbos plano, skirto susitvarkyti su koronaviruso pandemijos padariniais Europos ekonomikoje.

Italija ir Ispanija yra smarkiausiai koronaviruso paveiktos šalys visame žemyne, tačiau jos taip pat yra giliausiai įsiskolinusios euro zonos valstybės. Joms trūksta finansinės galios, kad galėtų savarankiškai paskatinti savo ekonomikas.

M. Centeno raginimas susivienyti primena sunkiausias euro zonos skolų krizės dienas, kai turtingesnių ir skurdesnių euro zonos valstybių nesutarimai vos nesužlugdė valiutos.

Pirmadienį finansų ministrams išplatintame laiške, kurį matė naujienų agentūra AFP, M. Centeno teigia, kad nacionaliniams Europos biudžetams gresia „didžiulis sukrėtimas“, mastu panašus į pačią viruso pandemiją.

„Visi neišvengiamai iš šios krizės išbrisime turėdami daug didesnes skolas, – pridūrė Portugalijos finansų ministro pareigas einantis M. Centeno. – Tačiau šis padarinys ir ilgalaikiai jo padariniai neturėtų tapti susiskaldymo šaltiniu.“

Po ketvirtadienį įvykusio įtempto ES viršūnių susitikimo finansų ministrams buvo pavesta sukurti atsako į krizę planą. Jie balandžio 7 dieną kalbėsis nuotolinėje vaizdo konferencijoje. M. Centeno teigė, kad jie iki balandžio 12 dieną vyksiančių Šv. Velykų turės pasiekti susitarimą dėl tolesnių veiksmų.

Italija, Ispanija ir septynios kitos šalys pareiškė paramą vadinamosioms „koronaobligacijoms“, kurias sukūrus būtų galima apsaugoti ekonomiškai trapias šalis nuo per didelio įsiskolinimo.

Vokietija ir kitos Šiaurės šalys tokioms obligacijoms nepritaria, teigdamos, kad jos apdovanos tokias šalis, kurios atsisako vykdyti reformas ir nesuveržia biudžeto diržo. Šios šalys nori, kad finansinė pagalba būtų suteikiama iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).

ESM suteikia paskolas su tam tikromis sąlygomis, tačiau praėjusią savaitę ES viršūnėms nepavyko rasti alternatyvaus sprendimo, Madridui ir Romai nesutikus gauti paramą būtent tokiu būdu.

Atsižvelgdamas į padėties sudėtingumą, M. Centeno į ministrus kreipėsi atsargiai, nors teigė, kad nėra atmetamas nė vienas iki šiol pasiūlytas pagalbos teikimo variantas.

„Mums reikia ištirti visas galimybes, kaip galime įdiegti jau esamas priemones, tačiau turime išlikti atviri alternatyvų ieškojimui, jei išaiškės, kad pirmi variantai yra netinkami“, – pridūrė jis.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net