D.Trampui ir respublikonams - šaltas dušas

- Praūžė Kongreso rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ko dabar galime tikėtis kultūros, ekonomikos ir, svarbiausia, tarptautinių santykių srityse?

- Niekas pernelyg nesikeis. Ne vien todėl, kad respublikonai nesugebėjo gauti tiek rinkėjų paramos ir vietų Atstovų rūmuose, kiek jie planavo, bet pirmiausiai todėl, kad geopolitiniai JAV interesai Ukrainos konflikte vienodai gerai suprantami ir respublikonams, ir demokratams. Rusijos „statymas į vietą", jos išjungimas iš galimo JAV konflikto su Kinija yra daug svarbesnis uždavinys, nei partiniai tarpusavio žaidimai.

Ar šie rinkimai atsilieps kultūros sferai? Priklausys nuo to, ką laikysime kultūra. Štai vienas iš klausimų, kuris padėjo demokratams gana gerai atlaikyti respublikonų atakas, buvo pastarųjų inicijuotas sprendimas Konstituciniame teisme apriboti moterų teises į abortą. Matome, kad atakoms naudojama tokia jautri, delikati sritis, kaip užsimezgusios gyvybės teisė gyventi ir moters teisė valdyti savo kūno procesus...

Kalbant apskritai, net jei respublikonai pakartotiniuose rinkimuose gautų daugumą, tai Senate ta dauguma gali būti vieno balso persvara. Be to, partinė narystė - dar ne viskas. Patys respublikonai nėra tiktai Donaldo Trampo (Donald Trump) MAGA grupė. Didžiulė respublikonų dalis suvokia, kad jų neefektyvios pergalės priežastis - gana prorusiškas D.Trampo naratyvas net pasvarstant, kad parama Ukrainai turėtų būti stabdoma iki nulio. Todėl dabar respublikonai bus atsargesni „trampistų" iniciatyvų atžvilgiu.

Demokratai užima globalistinę poziciją teigdami, jog JAV turi veikti visame pasaulyje, kontroliuoti pasaulinius procesus, įskaitant genderistų akcentuojamus klausimus. Respublikonai mano, jog JAV ir kiekviena valstija atskirai pirmiausiai turi tvarkytis namie. Čia susiduriame su dilema. Viena vertus mums svarbus JAV dalyvavimas pasauliniuose procesuose. Kita vertus - daug simpatiškesnės respublikonų pažiūros į smulkų ir vidutinį verslą, bazines kultūrines vertybes. Tad jei norime aktyvių JAV, drauge turime „praryti" ir demokratų akcentuojamą paramą LGBT. Arba „nepraryti". Tokiu atveju turime būti itin aktyvūs savo pozicijos gynėjai ir organizatoriai. Bet kaip tai daryti, kai mūsų valdžioje - valstybės priešai?

Ar gins demokratai LGBT taip, kaip Rusija gina rusakalbes mažumas užsienyje? Taip. Kokia gali būti jų įtaka? Ji gali plėstis iki 20 proc. Nekalta aštuoniolikmetė, dėl visuotinio idiotizmo jau turinti balso teisę, mąsto taip: visiškai normalu turėti draugę, kuri yra vyrukas, priklausantis homoseksualams, nes jis geriau supranta moteriškus reikalus, nei bet kuris kitas vyras. Kai tokia pozicija sklinda per lytiniu požiūriu standartinius rinkėjus, ji daro įtaką bendrai politinei atmosferai. Į šią tendenciją ir taiko Demokratų partija.

- Kokia tikimybė, kad išaugs alternatyvūs lyderiai: Demokratų partijoje - koks Bernis Sandersas (Bernie Sanders), Respublikonų partijoje - gal Ronas De Santis (Ron DeSantis)?

- B.Sandersas į nieką nebeišaugs, nes keliauja į „grabą". Bet jo paliekama auditorija - labai pavojinga. Tai - alkanų „durniukų" auditorija, kurios atstovai patys nenori nieko užsidirbti, o svajoja, kad viskas jiems turi būti duota. Kad nereikėtų dirbti, jie sutinka su tam tikru lygiavos principu: kad visiems būtų duoti vienodi kombinezonai, kad visi galėtų valgyti tą pačią košę su „sosiska", pagaminta iš tualetinio popieriaus. Būti nuolatinėje ofenzyvoje, kūrybinėje pozicijoje, versle jie nenori.

Šie žmogeliai į kiekvieną asmenį, kuris pats užsidirba pinigus, žiūri kaip į priešą. Jų Biblija - senojo Herberto Markuzės (Herbert Marcuse) paistalai. Jie sudaro pavojingai didelę dalį tarp demokratų. Su senaisiais demokratais - Klintonais, Obamomis, Baidenais - jie nieko bendro neturi. Jie - tiesiog komunistai po liberalų iškaba. Jei žiūrėsime į Europos ir Amerikos liberalus - tai jau ne šiaip skirtingos veislės, o rūšys, kurios tarpusavyje net kryžmintis negali...

Kalbant apie respublikonus, kaip jau minėjau, didžioji dalis jų suprato, kad pasikliauti D.Trampu buvo klaida. Ir tai yra gerai. Mes turime išgirsti, ką šie respublikonai sako. R.De Sančio iškilimas D.Trampui nėra vien rinkimų klausimas. Tai jam yra ir išsigelbėjimo klausimas. D.Trampui iškeltos dvi bylos. Už bandymą antikonstitucinėmis priemonėmis pakeisti valdžią, kai buvo šturmuojamas Kapitolijus, ir už slaptų popierių laikymą namuose. Taigi, dabar jis tikisi ištempti iki rinkimų ir išsukti uodagą.

- Pentagonas praneša, kad Rusija Ukrainoje jau prarado pusę savo tankų. Ar mobilizuoti kareiviai dar turės kuo kariauti?

- Rusai savo žinioje turi apie 13 tūkst. įvairaus modelio tankų. Dabar į mūšį metami net labai seni tankų modeliai, pavyzdžiui - T-64, kurie pradėti gaminti dar prieš man gimstant. Tai nereiškia, kad toks tankas yra blogas tankas, tiesiog jo šarvuotė, jo panaudojimo galimybės artimesnės Antrajam pasauliniam karui, nei šios dienos poreikiams. Bet jis - funkcionalus, jis veikia. Nereikia nuvertinti Rusijos turimų išteklių.

- Apgadintu Krymo tiltu apribotas transportas. Ar Rusija dar turės, kaip susisiekti su okupuotu pusiasaliu, jei praras ir Chersoną?

- Panašu, kad Chersoną jie praranda. Iš jo Rusijos pajėgos nėra išvedamos paprastai, bet prisidengiant ariergardiniais mūšiais ir siekiant padaryti kuo didesnių nuostolių Ukrainos pusei. Tai nėra vienkartinis aktas. Tai yra procesas. Krymo tiltas gerokai apgadintas, bet jis vis dar veikia. Tiesiog tenka jį eksploatuoti mažiau intensyviu režimu. Nereikėtų įsivaizduoti, kad rusai bėga ir dejuoja, o ukrainiečiai dainuoja. Karas remiasi siurprizais. Teritorija, kurią ukrainiečiai atgaus dešiniajame krante, bus totaliai užminuota, bus galimybės rusų partizaniniam karui. Kad ukrainiečiai Chersoną atkovotų galutinai, reiks padaryti daug namų darbų.

- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad neleis rusams žiemos paversti ginklu. Tuo pat metu teigia, kad Rusijos pradėtas karas gali pasitarnauti klimato kaitai, ypač Zaporožės elektrinės katastrofos atveju. Kiek tos tiesos?

- Rusija bando priversti ukrainiečius derėtis. Derėtis dėl ko? Dėl savo užgrobtų teritorijų. Dėl dalies pajūrio ir kairiojo Dniepro kranto. Iš esmės - dėl Krymo chanato ir Luhansko su Donecku. Išmokę savo Nikolajaus Karamzino parašytą istoriją, rusai reiškia pretenzijas į teritorijas, kurias valdė iki 1794 m. Siekdama pasodinti Ukrainą ir Vakarus prie derybų stalo, Rusija grasina įvairiais dalykais - pradedant atominiu sprogimu, baigiant humanitarine katastrofa; susprogdinus Kachovkos dambą didžiulės teritorijos būtų užlietos vandeniu.

Apie tokius ekologinius ginklus ir kalba V.Zelenskis. Ar tai gali įvykti? Be jokios abejonės. Hibridinis karas apima žmogaus sukurtos infrastruktūros panaudojimą kariniams tikslams. Negalima nuvertinti V.Putino: jis jau padarė tai, kas šokiravo daugelį žmonių, įsivaizdavusių, kad gyvenant XXI amžiuje tam tikri veiksmai nėra įmanomi. Tiek Vakarai, tiek Ukraina turi reikalų su barbarais, kurie nėra įsipareigoję jokioms tarptautinėms teisėms.

- Švedija pagal Turkijos reikalavimus keičia net Konstituciją, griežtindama kovą su terorizmu. Tačiau Turkija sako, kad Švedija dar nėra pasiruošusi stojimui į NATO. Ko dar bus reikalaujama?

- Reikalaujama derinti politiką. Mes gyvename labai patogiai, o kurdai tuo metu kovoja už savo laisvę įvairiomis priemonėmis, taip pat ir ginklu, ir tai Turkijai kelia didelį galvos skausmą. Tie kovojantys kurdai mums atrodo labai gražiai, Europos šalys juos įsileidžia, o turkų požiūriu tai stimuliuoja įvairius nacionalistinius veiksmus prieš pačią Turkiją.

Jei žvilgteltume iš turkiškos pozicijos ir suvoktume, kad žūstantis turkų kareivis ar policininkas turi tokią pat teisę gyventi, kaip ir lietuvis, tai paaiškėtų, kad Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdoğan), gindamas savo žmones, atlieka savo, kaip prezidento, uždavinius. Mums turkai - labai svarbūs, nes tai - pirmoji NATO kariuomenė Europoje. Be kita ko, Turkija saugo Ukrainą nuo Rusijos karo laivų.

- Vengrija pareiškė, kad Suomija ir Švedija gali tikėtis jos paramos stojant į NATO. Bet kol kas delsia šią paramą parodyti teisindamasi, kad prieš tai reikia susitvarkyti santykius su Briuseliu. Tikisi bonusų už laukiamą paramą?

Be abejo. Jeigu į R.T.Erdoganą galime žiūrėti kaip į savo šalies interesų gynėją, sprendžiantį savo šalies reikalus taip, kaip juos sprendžia britai ar prancūzai savo buvusiose kolonijose, tai Vengrijos atvejis - kitoks. Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) - tiesiog šunsnukis, šokantis pagal jam naudingą toną.

- Serbai pasitraukė iš visų Kosovo institutų. Padėtis aštrėja. Ar numatytinas dar vienas Europos karas?

- Tol, kol Rusija traukiasi, serbai nelįs. Rusijos pergalės atveju toks karas būtų neišvengiamas. Serbus valdo proimperinių galių, panslavistinių „teisių" ideologinis rašinėlis, surašytas 8-tos klasės mokinio ranka. Tai - žmonės, kurie, gyvendami XXI šimtmetyje, keliauja atgal į kokius 1890-uosius. Jeigu mes su lenkais dėl praeities, tarkime, dėl Vilniaus problemų randame sprendimus, tai serbų situacija - visai kita. Europos uždavinys - ne grasinti serbams, o bandyti pakelti ten politinės kultūros lygį iki XXI amžiaus reikalavimų.

Niekas netrukdo serbams Kosove plėtoti savo įtaką. Šių dienų politikos esmė - ne konkreti teritorija, o ar tu turi įtakos mechanizmus. Ar turi komunikacijos elementus - tiltus, geležinkelius, internetą. Kai tokia civilizuota tauta, kaip serbai, dar galvoja XIX amžiaus idėjomis, tai yra ne serbų, o mūsų pačių - Europos - kaltė ir problema.