4 nuotr.JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) užvakar vetavo jo įgaliojimus dėl karinių veiksmų Irane ribojančią Kongreso rezoliuciją, kurią pats prezidentas pavadino „labai įžeidžiančia“.
Rezoliucijos šalininkai siekė užtikrinti, kad tik Kongresas turėtų galimybę paskelbti kitai valstybei karą, kaip tai yra numatyta JAV Konstitucijoje.
D.Trampas, viena vertus, tvirtino, kad JAV kariuomenė turi atsitraukti iš užsienio valstybių, tačiau, kita vertus, jis pablogino ir taip prastus santykius su Iranu.
D.Trampo vyriausybė įvedė griežtas ekonomines sankcijas Iranui. Sausį JAV prezidentas nurodė surengti tikslinę ataką dronu Bagdado oro uoste, per kurią žuvo įtakingiausias Irano generolas Kasemas Soleimanis (Qassem Soleimani).
Pranešime D.Trampas teigė pasinaudojęs veto teise, nes rezoliucija, kuriai kovą pritarė abiejų JAV partijų atstovai, neva yra paremta „nesusipratimais dėl faktų ir teisės“.
Rezoliucija buvo priimta tiek respublikonams, tiek ir demokratams baiminantis, kad Baltieji rūmai įsitraukia į karą su „islamiškąja respublika“.
JAV prezidentas tikino, kad Kongresas netinkamai interpretavo Konstitucijoje išdėstytus jo įgaliojimus. Pasak jo, šie įgaliojimai neapsiriboja tik „Jungtinių Valstijų ir jų pajėgų gynyba nuo neišvengiamo puolimo“. „Tai yra neteisinga“, - sakė D.Trampas.
„Gyvename priešiškame ir nuolat besikeičiančių grėsmių kupiname pasaulyje, o Konstitucija pripažįsta, kad prezidentas turi sugebėti numatyti mūsų priešų tolimesnius žingsnius ir imtis greitų ir ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Būtent taip aš ir padariau!“ - pareiškė D.Trampas.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Audriaus BUTKEVIČIAUS komentaras:
D.Trampas visą laiką taiko gana griežtas psichologinio spaudimo priemones, o visas derybas jis nuolat pradeda itin aukštai užkeldamas kartelę. Tą matėme ne tik Irano atžvilgiu, o pats šviežiausias pavyzdys - analogiškos derybos su Šiaurės Korėja. Ir čia yra labai aiškus rezultatas: po tam tikro apsispjaudymo Šiaurės Korėja nelaido raketėlių į Japonijos pusę, nesprogdina požeminių atominių bombų, o D.Trampas daro pareiškimus, jog mažasis raketų žmogelis yra jo geras draugas ir jis jam linki sveikatos. Reikalai juda į priekį ir netgi paskutinis apsišaudymas pasienyje tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų nurašytas nesusipratimui, o ne sąmoningam konflikto generavimui...
Analogiška situacija yra su Kinija. Faktiškai, kinai atvirai spjaudė į visus klintonus ir obamas, o reikalai judėjo visai ne ta kryptimi, kaip amerikiečiams norėtųsi. D.Trampas ir čia užkėlė kartelę netgi aukščiau, negu tai leidžia politinio padorumo taisyklės. Rezultatas vėlgi yra: faktiškai pasiektas susitarimas dėl dvišalės prekybos, o spaudimas vyksta toliau, D.Trampas vykdo armijos perginklavimą, jau tiekia naujausias trumpojo nuotolio raketas savo laivynui... Ir kinai suvokia, kad tai skirta pirmiausia jiems.
Lygiai tą patį D.Trampas dabar daro su Iranu ir Rusija. D.Trampas susitarė su Saudo Arabija, kuri faktiškai išmėžė Rusiją iš naftos ir dujų rinkos, o „didysis vadas“ tuo metu sėdi bunkeryje po Kremliumi ir kažkodėl nieko iš ten negirdėti nei apie gerus, nei apie blogus amerikiečius... Na, o iraniečiai faktiškai lieka vieni šioje gana bjaurioje jiems situacijoje, nes dabartinis D.Trampo žingsnis reiškia, jog jis bet kada gali įsakyti pradėti skandinti Irano laivus... O svarbiausia, kad tai darydamas, jis gaus beveik viso islamo pasaulio pritarimą. Juk faktiškai šiandien jau egzistuoja sunitų valstybių, JAV ir Izraelio aljansas, kuris planuoja Irano veikėjus paimti už gerklės... Tad šiandien tai vertinkime ne kaip karo paskelbimą, o kaip sveiką derybinę poziciją.
