respublika.lt

D.Trampas keičia JAV izoliacionizmo politikąnuotraukos (22)

2020 rugpjūčio mėn. 08 d. 13:59:46
Vidmantas Misevičius

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

×
nuotr. 12 nuotr.
Aliaksandras Lukašenka sumaniai laviravo tarp Rytų ir Vakarų, bet jo epocha eina į pabaigą. EPA-Eltos nuotr.

 

- Artėja rinkimai kaimyninėje Baltarusijoje, tačiau susidaro įspūdis, kad dabartinis jos vadovas Aliaksandras Lukašenka vis negali pasirinkti, su kuo jam draugauti - su Rytais ar su Vakarais...

- Čia tik mums gali atrodyti, kad A.Lukašenka „mėtosi“. Žvelgiant iš jo pozicijos, nesunku pastebėti, kad kaimyninės šalies vadovas jau 25 metus sėkmingai laviruoja tarp įvairių Baltarusiją siekiančių perimti Rusijos grupuočių ir Vakarų politikų, kurie net ne visada supranta, kas šioje šalyje vyksta. Dar 2000-aisiais pasamdytas organizuoti rinkimus prieš A.Lukašenką, susidūriau su fenomenu - šalies opozicija buvo finansuojama arba amerikiečių, arba rusų. Mano ir padėjėjų užduotis buvo iš skirtingų grupelių suformuoti vieną, prieš A.Lukašenką stojantį, kandidatą. Su opozicija susitarti nebuvo sunku, tačiau pagrindinis uždavinys buvo susitarti su jų šeimininkais. Aiškiai supratau, kad draugų A.Lukašenka neturėjo. Jį supantys „vilkai“ žiūrėjo į jį kaip į grobį, tad jam teko žaisti pagal situaciją.

Kiek teko stebėti vėlesnius rinkimus, opoziciją finansavo rusų finansinės grupuotės. Per paskutinius rinkimus rusų politiniai konsultantai dirigavo valstybinių institucijų šturmui, tad teigti, kad Baltarusijoje opozicionieriai sulaikomi tiesiog šiaip, negalima. Netgi, sakyčiau, jeigu ne griežta dabartinio prezidento politika, Baltarusijos resursus seniai draugiškai būtų išsidalinę rusai ir amerikiečiai. Deja, tenka pripažinti, kad A.Lukašenkos epocha baigiasi. Ir net nesvarbu, laimės jis rinkimus ar pralaimės. Politiniai pokyčiai kaimyninėje šalyje neišvengiami. Turime suvokti, kad prie mūsų artėja nestabilumo teritorija ir labai tikėtina, kad vėliau A.Lukašenkos laikus tiek mes, tiek patys baltarusiai prisimins kaip galimybių ir stabilumo laikotarpį. Ir nereikia čia kišti Astravo elektrinės. Ji atsirado dėl lietuvių politikų arogancijos ir gebėjimų trūkumo. Vieni žulikai sunaikino Visagino atominę, kiti nepadarė nieko, kad Lietuva liktų atomine valstybe. Dabartiniai teiginiai, kad Astravas - spaudimo Lietuvai priemonė - ne kas kita, kaip bandymai nusiplauti asmeninę atsakomybę, o tikėtis, kad spiegimu galima pakeisti baltarusių nuostatas, kvaila.

Ar mums dabartinė situacija pavojinga? Tikrai taip, bet tik todėl, kad Lietuvą valdo neypatingai ja besirūpinantys asmenys.

- O kiek Lietuvai realus neramumų krečiamos Rusijos pavojus?

- Rusija turi apsčiai savų problemų, nors bandymai apsiriboti tik įvykiais Chabarovske užtušuoja tikrąjį jų mastą. Nuo mažojo kojos pirštelio gangrenos numirti galima taip pat sėkmingai, kaip nuo nosies. Politiniai procesai turi tokią ypatybę, kad negalima nuspėti, kur ir kada prasiverš kolektyvinėje pasąmonėje tvyranti įtampa. Niekas negalėjo pagalvoti, kad dėl gubernatoriaus Sergejaus Furgalo arešto į gatves pasipils dešimtys tūkstančių protestuotojų. Dabar susiklostė tokia situacija, kai Tolimųjų Rytų žmonės nebenori ne tik Vladimiro Putino, bet ir Maskvos valdžios. Jie aiškiai pasakė - „Putinas vagis ir jis turi trauktis“ bei „Maskva - išeik“. Jie pagaliau suvokė, kad yra išteklius tiekiantis regionas ir nori už juos gaunamus pinigus pasilikti sau. Tai - sprogmenų paketas, kadaise sugriovęs Sovietų Sąjungą. Dabar procesai, panašu, kartojasi.

Reikia įvertinti ir tai, kad žmones į gatves išvarė emocijos - jie išsirinko gubernatorių, o centrinė valdžia su tuo nesiskaito. Emocija yra, dabar belieka sulaukti ideologijos, kuri sukurtų teisinį pagrindą ir pagrįstų žmonių reikalavimus. O tuomet į paviršių išlenda primiršta Tolimųjų Rytų respublikos idėja. Vyksta savos ideologijos ir naujo identiteto paieškos, tad gali būti, kad netrukus trauktis iš ten turės ne tik Maskva, bet ir pati Rusija.

Opozicija irgi plečia tezę, kad V.Putino sėkmių laikas baigėsi. Tai signalizuoja ir vidaus, ir užsienio politika. Netiesioginis įrodymas - nesenas sprogimas Beirute. Tikėtina, kad čia buvo sunaikintas Rusijos „Hezbollah“ kovotojams siųstas krovinys. Galiausiai, net jei tai iš tikro būtų atsitiktinai sulaikyto Rusijos salietros krovinio sprogimas, šių dienų informaciniuose karuose bus įrodyta, kad yra ne taip.

- Tai gal Rusija prisidėjo ir prie aštrėjančio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto?


- Čia kyšo kitos ambicingos šalies - Turkijos - ausys, nes konfliktas plykstelėjo ten, kur niekada nieko nevyko - sienos atkarpoje, nieko bendra neturinčioje su Kalnų Karabachu. Ir jei pastarąjį konfliktą slopinti buvo paprasta, dabar situacija žymiai rimtesnė. Tai patvirtina ir ypač greita Turkijos, į Nachičevanę įvedusios savo karinius dalinius, reakcija. Ši teritorija neturi sąlyčio su „kontinentiniu“ Azerbaidžanu, todėl turkų atsiradimas joje - bandymas „įremti kinžalą“ į Armėnijos pilvo apačią. Konfliktui plečiantis, armėnai bus imami „tarp replių“ ir būtent šios pajėgos pramušinės koridorių į kontinentinį Azerbaidžaną.

Visa tai vyksta įdomaus kito fenomeno fone. Armėnijoje į valdžią atėjo Nikola Pašinianas - vienintelis ne promaskvietiškas politikas, priklausantis grupei, kuri siekia išsivaduoti nuo priklausomybės Maskvai. Net dabar, pakliuvęs į sudėtingą situaciją, jis neprašo Maskvos pagalbos, o kaltina pastarąją nevykdant gynybos ir saugumo partnerio įsipareigojimų. Tikėtina, kad pagalbos jis iš čia nesulauks, tad netrukus prasidės naujų draugų paieškos. Įvertinus armėnų diasparos įtaką pasaulyje, jam turėtų pasisekti ir pirmoji, tikėtina, sureaguos Prancūzija. O draugų armėnams tikrai reikės, nes sunku prognozuoti, kaip pasibaigs šis, kas valandą aštrėjantis, konfliktas.

- Gal armėnai ieškos pagalbos ir JAV? Juolab kad keičiasi ir Donaldo Trampo ligšiolinė politika.

- JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) izoliacionizmas ir nenoras veltis į, jo nuomone, menkaverčių regionų problemas stabdo greitą Amerikos įsikišimą. Be to, JAV dabar visiškai nenori pyktis su Turkija. Visgi, įvertinus armėnų diasparos įtaką, anksčiau ar vėliau, bet reaguoti į tai amerikiečiams teks.

Juolab kad ir pats D.Trampas į kadencijos pabaigą suvokė, jog JAV galios vertos tiek, kiek ji turi įtakos pasaulyje. Pažadai - padarykime Ameriką vėl didžią - gali būti realizuojami tik jas plečiant. Suvokia jis ir tai, jog nepavyks pabėgti nuo taip nekenčiamos globalistinės politikos, nes tai - ir JAV konflikto su Kinija dedamoji dalis. O kur dar visi Artimieji Rytai, kurių politiniuose įvykiuose negalima nedalyvauti, nes prarandamos strateginės pozicijos. Sirijos ir Libijos atvejai aiškiai parodė - jeigu nėra amerikiečių, tikrai atsiras pasirengusių užimti jų vietą.

Dar vienas svarbus momentas - iki rinkimų liko mažiau negu 100 dienų. Kolegų iš JAV duomenimis, atotrūkis tarp D.Trampo ir demokratų atstovo Džo Baideno (Joe Biden) siekia 4,3 proc. Dabartinis JAV vadovas turi visas galimybes laimėti. Tiesa, tam jam reikia užsitikrinti kaip galima daugiau balsų, todėl tikrai bus prisimintos vietinės, bet interesų savo šalyse turinčios, tautinių mažumų diasporos. Tai irgi lemia, kad protingas JAV dalyvavimas visuose pasauliniuose konfliktuose yra užprogramuotas.

Visgi, tikėtina, labiausia partnerių D.Trampas ieškos kovai su Kinija. Nepaisant ilgai trukusių BML ir Antifa (arba demokratų partijos) inspiruotų batalijų, visi supranta, šį konfliktą jis laimėjo. Tai lems, kad baigsis demokratų politikai būdingas nuolaidžiavimas Kinijai.

Beje, tai naudinga ir Lietuvai, nes nuolatinė Amerikos demokratų parama kinams žeidė pusiausvyros principus. Galėdami naudotis neribotais JAV ištekliais, kinai sparčiai augo ir veržėsi į kitų šalių rinkas, taip išbalansuodami bendrą politinę situaciją. Afrikoje nebeliko valstybės, kuri nebūtų pajutusi Kinijos įtakos. Kinai žaidė „erzindami“ Pakistano „pitbulį“ ir aštrindami konfliktą su Indija. Tad Amerikos respublikonų šūkis - „stabdyk Kiniją“ - yra būtent tai, ko reikia ir mums. Amerikiečiai, skirtingai nuo pasaulio hegemonija siekiančių tapti kinų, žino, kas ta Lietuva, kur ji yra ir vadina mus draugais.

Kalbėjosi Vidmantas Misevičius

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APSIDRAUSTI: COVID-19 draudimu siūloma ir įmonėms, ir gyventojams.
  • APSAUGA: „Twitter“ stiprina politikų ir žurnalistų paskyrų apsaugą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar artimiausiu metu ketinate keisti darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar palaikote pilietinius, ekologinius sukilimus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11C

+18 +11 C

 

+7 +9 C

 +17 +18 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-1 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1797 PLN - 4.4579
RUB - 88.6075 CHF - 1.0742
GBP - 0.9153 NOK - 10.7238

Nuorodos