Derybos nuodų šešėlyje: kalbama apie Ukrainos neutralitetą

Kremlius aiškina, neva pastaruoju metu Rusijos lyderio palaikymas išaugo beprecedenčiu mastu.

Savo kasdienėje spaudos konferencijoje Kremlius taip pat nurodė, kad Rusija atsiskaitymų už dujas lauks rubliais, o jei bus atsisakoma tai daryti, dujos nebus tiekiamos nemokamai.

Kalbėdamas apie vakar Stambule vėl atsinaujinusias Maskvos ir Kijevo delegacijų derybas, Kremlius tvirtino, kad šiandien arba rytoj turėtų paaiškėti, ar pavyko pasiekti pažangos.

Rusijos derybininkai antradienį paskelbė, kad nuspręsta „drastiškai" sumažinti šalies karinį aktyvumą Ukrainos šiaurėje.

„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinės šalies statuso susitarimo tapo praktinės, nuspręsta drastiškai, kelis kartus, sumažinti karinį aktyvumą Kijevo ir Černihivo srityse", - teigė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.

Tuo metu rusų vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis nurodė, kad antradienį Stambule buvo surengtos „reikšmingos diskusijos", o ukrainiečių siūlymai bus pristatyti Rusijos prezidentui.

V.Medinskis konstruktyviu pavadino naujausią derybų su Ukrainos atstovais dėl karo nutraukimo ratą. „Baigėsi pokalbiai su Ukrainos puse. Pokalbiai buvo konstruktyvūs", - sakė jis antradienį Stambule žurnalistams. V.Putino įgaliotinis pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis „dviejų žingsnių dėl konflikto deeskalacijos". Vienas jų yra karinis, o kitas - politinis.

Ukrainos pusė perdavė „suprantamai suformuluotą poziciją, kad ji būtų įtraukta į susitarimą". „Šie pasiūlymai bus artimiausiu metu įvertinti, pateikti prezidentui ir į juos bus atitinkamai atsakyta", - kalbėjo V.Medinskis.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) vakar paragino į Stambulą derybų atvykusias Rusijos ir Ukrainos delegacijas užbaigti šią tragediją.

Šių gyvų derybų Stambule tikslas - sustabdyti karą, kuris galimai nusinešė apie 20 tūkst. gyvybių ir privertė dar daugiau kaip 10 mln. žmonių bėgti iš savo namų. Abiejų šalių derybininkai susitinka akis į akį. Prieš tai buvo surengti keli virtualūs derybų raundai.

„Abi šalys turi teisėtų interesų, tarptautinei bendruomenei įmanoma rasti priimtiną sprendimą", - teigė R.T.Erdoganas. Pasak jo, Maskva ir Kijevas turi užbaigti šią tragediją, o konflikto tąsa neatitinka niekieno interesų.

Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius taip pat prisijungė prie Rusijos ir Ukrainos akis į akį derybų Stambule. „Chelsea" futbolo klubo savininkas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos, į renginio vietą atvyko su Rusijos delegacija, sakė vienas Turkijos pareigūnas.

Pranešama, kad R.Abramovičius buvo vienas iš kelių žmonių, kurie po ankstesnio derybų rato patyrė apsinuodijimo simptomų.

Ukrainos prezidentūros atstovas prieš derybas komentavo, jog rekomenduojama derybinės delegacijos nariams būti ypač atsargiems, nieko nevalgyti bei negerti ir netgi nesiliesti prie stalo...

Prezidentūra optimizmu netrykšta - vargu ar patys rusai pakeis prezidentą

Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Rusijoje susiformavusio režimo pasikeitimo taikiu būdu dar gali tekti palaukti. Jos teigimu, to padaryti nesiekia išorės jėgos. Todėl, kaip pažymi prezidento Gitano Nausėdos patarėja, lieka klausimas, ar pati Rusijos visuomenė yra pajėgi pakeisti karą Ukrainoje sukėlusią Kremliaus vadovybę.

„Daug kas sako, kad valdžios pasikeitimo raktas yra pačioje Rusijoje. Tikrai negyvename tokiu metu, kai kažkas galėtų iš išorės pakeisti Rusijos vadovybę. To turbūt ir nesiekiame. Tačiau ar pati Rusija galėtų ją pakeisti, turbūt šis klausimas yra atviras", - „Žinių radijui" sakė A.Skaisgirytė.

„Pastaruosius 10 metų buvo kryptingai dirbama, kad politinės opozicijos neliktų, kad laisvas žodis nebeegzistuotų, buvo uždaromi nepriklausomi internetiniai kanalai, užspaudžiama laisvoji žiniasklaida. Visa tai buvo daroma, kad būtų įtvirtintas autokratinis valdymo modelis, kad jis galėtų kuo ilgiau išsilaikyti", - teigė ji.

Patarėja neslėpė, kad abejoja dėl to, ar Rusijos gyventojai turi pakankamai valios pasakyti tokiam režimui „ne".

„Ar Rusijos žmonės yra pakankamai stiprūs, kad pasakytų „ne" tokiam modeliui, - nežinau. Apklausos rodo, kad nėra labai didelio pasipriešinimo karui. Žinoma, kitas klausimas, ar įmanoma tokiomis apklausomis tikėti, ar jos tikrai yra objektyvios, kai žmonės yra įbauginti", - pridūrė A.Skaisgirytė.

„Manau, taikiu būdu valdžios pasikeitimo gali tekti dar palaukti", - apibendrino ji.

Diskusijos dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino likimo užimame poste pastaruoju metu sukosi ir pasaulio žiniasklaidoje. Varšuvoje viešėjęs JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pasakė kalbą, kurioje teigė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje." Į tai sureagavęs Kremliaus atstovas pareiškė: „Tai ne Džo Baideno reikalas. Rusijos prezidentus renka rusai."

Baltieji rūmai vėliau pridūrė, kad JAV prezidentas neragino pakeisti Rusijos režimo, tačiau siekė pabrėžti, kad V.Putinui negali būti leista daryti įtaką kaimyninėms šalims ir visam regionui.

Tuo metu vakar Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad karą Ukrainoje pradėjęs V.Putinas neturėtų likti valdžioje. Politiko teigimu, Rusijoje dėl aplinkinių valstybių saugumo neturėtų likti ir putinizmo ideologijos. G.Landsbergis pažymi, kad nesunaikinus būtent šių „blogio sistemos" elementų, bet kokios įvykusios derybos, sprendžiant karą Ukrainoje, neleis pasiekti ilgalaikės taikos.