respublika.lt

Deeskalacija: Ukrainoje laikinai pakvipo taika

(146)
Publikuota: 2022 vasario 17 10:52:45, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 5 nuotr.
Kijeve ant pastatų sienų piešiami taiką pranašaujantys vaizdai. EPA - Eltos nuotr.

Rusija konflikto su Ukraina įkarštyje tęsia skelbtą dalinį savo pajėgų atitraukimą pasibaigus manevrams - keli daliniai, dalyvavę pratybose Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, grįžo į savo bazes, vakar pranešė Gynybos ministerija. Tačiau toli gražu ne visi tiki „taikiomis" Rusijos intencijomis.

 

Rusijos valstybinė agentūra „RIA Novosti" paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tamsoje ant Krymo tilto matyti traukinys su tankais ir kita karine technika. Tiltas jungia pusiasalį, kurį Rusija 2014-aisiais aneksavo, su Rusijos žemynine dalimi. Kol kas nepranešama, kiek karių atitraukta. Pusiasalyje, be to, yra nuolat dislokuotų pajėgų.

Vertinti blaiviai

Rusija netrukus paragino NATO blaiviai vertinti padėtį Ukrainos konflikte. „Aljanse yra problemų vertinant situaciją". - vakar pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Prieš tai Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, pasibaigus manevrams, pradėjo dalinių atitraukimą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tuo metu pareiškė, kad Aljansas „nemato deeskalacijos vietoje". Priešingai, anot jo, Rusija, atrodo, toliau telkia savo pajėgas.

Vakarai labai sunerimę dėl rusų dalinių telkimo. Baiminamasi, kad taip Maskva gali ruoštis karui. Rusija tą neigia. Amerikiečių žiniasklaidoje buvo teigiama, kad karas gali prasidėti šį trečiadienį (vasario 16 d.). Tai komentuodamas, D.Peskovas sakė: „Naktį miegojome ramiai, kaip ir priklauso. Ryte ramiai ir dalykiškai pradėjome darbus."

Žarsto įspėjimus

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) dar kartą įspėjo Rusiją dėl invazijos į Ukrainą. Kartu jis paragino ieškoti diplomatinio krizės sprendimo. „Turime suteikti diplomatijai visas galimybes, - sakė jis Baltuosiuose rūmuose. - Ir aš manau, kad yra realių kelių išspręsti mums rūpimus saugumo klausimus."

Dž.Baidenas pažymėjo: „Jungtinės Valstijos ir NATO nekelia pavojaus Rusijai. Ukraina nekelia pavojaus Rusijai." JAV esą taip pat nemėgina destabilizuoti Rusijos. „Rusijos gyventojams: jūs nesate mūsų priešas", - teigė JAV prezidentas.

Dž.Baidenas kartu akcentavo, kad Rusijos invazija į Ukrainą vis dar galima. „Mes neieškome tiesioginės konfrontacijos su Rusija", - sakė jis. Bet jei Rusija puls JAV piliečius Ukrainoje, JAV energingai reaguos.

JAV prezidentas taip pat įspėjo Rusijos vyriausybę dėl „asimetrinių" atakų prieš taikinius JAV ir šalyse sąjungininkėse. Kaip pavyzdį jis paminėjo kibernetinius išpuolius prieš įmones ar kritinę infrastruktūrą. „Mes pasirengę į tai reaguoti", - pažymėjo prezidentas.

Įžvelgia grėsmę

Anot Dž.Baideno, nepriklausomi šaltiniai kol kas nepatvirtino Maskvos pareiškimų, kad kai kurios pajėgos yra atitrauktos nuo Ukrainos sienos. JAV duomenys esą rodo, kad Rusijos daliniai ir toliau yra „grėsmingoje pozicijoje". Invazija „vis dar" yra aiški galimybė.

Kartu Dž.Baidenas dar kartą aiškiais žodžiais pagrasino Kremliui, jei šis įžengs į Ukrainą. „Pasaulis nepamirš, kad Rusija pasirinko bereikalingas mirtis ir naikinimą", - sakė jis. Invazija Rusijai būtų „žaizda pačiai sau".

„Mes toliau vykdysime karines pratybas su savo sąjungininkais ir partneriais, kad pagerintume gynybinius pajėgumus", - tęsė JAV prezidentas. Jei Rusija įžengtų į Ukrainą, JAV esą sustiprintų savo buvimą NATO. JAV prezidentas akcentavo: „JAV visa savo amerikietiška stiprybe gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą."

Karo nenori

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą Maskvoje su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu (Olaf Scholz) sakė, kad Rusija nenori naujo karo Europoje. „Ar mes to norime, ar ne: žinoma, ne", - pareiškė jis, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą. Ir dėl to Rusija esą inicijavo debatus dėl saugumo Europoje. Maskva, anot V.Putino, ir toliau pasirengusi derėtis su NATO ir JAV dėl saugumo garantijų.

Kartu Rusijos prezidentas konflikte dėl Ukrainos paragino Vakarus daryti spaudimą vadovybei Kijeve, kad ši įgyvendintų Minsko taikos planą Rytų Ukrainai. V.Putinas pastaruoju metu ne kartą įspėjo dėl Ukrainos narystės NATO, nes dėl to esą grėstų karas - pavyzdžiui, jei Kijevas norėtų karine jėga susigrąžinti 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį.

Jau daug metų žadama, kad NATO nesiplės, kalbėjo V.Putinas. Rusija reikalauja raštiškų to garantijų. Ukrainos priėmimo į Aljansą klausimas esą turi būti nuspręstas dabar. V.Putinas dar kartą paneigė, kad NATO yra taikus gynybinis aljansas.

Trečiadieniais nepuola

Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Vladimiras Čižovas kategoriškai atmeta JAV perspėjimus, kad rusų daliniai šį trečiadienį gali įžengti į kaimyninę Ukrainą. „Dėl Rusijos galiu pažadėti, kad šį trečiadienį puolimo nebus. Eskalacijos nebus ir kitą savaitę, dar kitą ar dar kitą mėnesį", - sakė jis vokiečių laikraščiui „Welt" ir pridūrė: „Karai Europoje retai prasideda trečiadienį."

JAV penktadienį įspėjo dėl Rusijos puolimo prieš Ukrainą dar šią savaitę. V.Čižovas tai pasmerkė. „Jei metami kaltinimai, ypač - labai rimti kaltinimai Rusijos atžvilgiu, reikia už tai ir prisiimti atsakomybę, pateikti įrodymus. Priešingu atveju - tai šmeižtas. Taigi, kur įrodymai?" - klausė jis.

Rusijos ambasadorius dar kartą paragino Vakarus rimtai vertinti Rusijos nuogąstavimus dėl saugumo. „Jei mūsų partneriai įsiklausys į teisėtus mūsų nuogąstavimus, įtampos švelnėjimo proceso ilgai laukti nereikės. Tai būtų visų europiečių - nuo Lisabonos iki Vladivostoko, - taip pat visų kitų šio pasaulio tautų interesas."

Estų žvalgyba deeskalacijos nepastebi

Estijos žvalgybos duomenimis, Rusija nuo antrosios vasario pusės kariniu požiūriu bus pasirengusi pradėti plataus masto operaciją prieš Ukrainą. Iki tada Maskva bus sukūrusi tam reikalingas sąlygas ir pajėgimus, sakoma užvakar Taline paskelbtoje Estijos užsienio žvalgybos agentūros metinėje ataskaitoje. Tada esą reikės tik politinio sprendimo pradėti operaciją.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusija nuo rudens prie Ukrainos sienos mobilizavo 150 tūkst. kareivių. Buvo perkelti daliniai iš visų karinių apygardų ir kariuomenės dalių. „Tai didžiausias Rusijos karinių pajėgų sutelkimas per pastaruosius 30 metų", - rašo žvalgyba. Rusija, be to, apie 20 tūkst. karių yra nusiuntusi į Baltarusiją.

Net jei Rusijos vadovybę pavyks įtikinti atsisakyti karinio Ukrainos puolimo, anot estų žvalgybininkų, reikia tikėtis vis aktyvesnio Maskvos karinio elgesio. „Karinis spaudimas ir grasinimai karu Rusijai tapo svarbūs užsienio politikos instrumentai", - sakoma ataskaitoje.

JAV ir jų sąjungininkai baiminasi, kad rusų dalinių judėjimas gali reikšti pasirengimą karui.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (146)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s