respublika.lt

Daugėja galimos Rusijos agresijos ženklų

(173)
Publikuota: 2022 sausio 19 09:20:47, Skirmantas AUŠRYS
×
nuotr. 4 nuotr.
Šiomis dienomis itin suintensyvėjo karinės technikos permetimas prie Ukrainos sienų. EPA - Eltos nuotr.

Amerikiečių spauda, remdamasi savais šaltiniais, skelbia, jog neseniai Rusijos atstovybių Ukrainoje diplomatams buvo įsakyta ruoštis išvykti iš šalies.

 

Antai „The New York Times" rašo, jog 18 žmonių iš Ukrainos išvyko dar sausio 5-ąją - daugiausia tai Rusijos diplomatų žmonos ir vaikai. O esą vėliau apie 30 žmonių paliko ambasadą Kijeve ir konsulatą Lvove. Kodėl evakuoti šie asmenys - nežinoma, nors spėliojama apie greitą karinių veiksmų pradžią. Skelbiama, kad netrukus evakuosis ir dar dviejų konsulatų diplomatai. Konsulatus Rusija dar turi ir Odesoje bei Charkove.

Oficialus Jungtinių Amerikos Valstijų atstovas nurodė, kad Vašingtonas žinojo apie rengiamą evakuaciją. „Turime informacijos, rodančios, jog Rusijos valdžia gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje ruošėsi evakuoti Rusijos ambasados Ukrainoje diplomatų šeimų narius", - pažymima pareiškime. Taip pat buvo patikslinta, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl „įsiveržimo" į Ukrainą.

Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) dar kartą įspėjo Rusiją dėl agresijos prieš Ukrainą padarinių. Negalime nekreipti dėmesio į dalinių judėjimą, kuris kelia grėsmę Ukrainos suverenumui, sakė jis. Situacija esą yra rimta. Jei Rusija imsis veiksmų prieš kaimyninę šalį, už tai sumokės „didelę kainą", akcentavo O.Šolcas, nors tos „kainos" ir nepatikslino. Tai, anot jo, turės politinių ir ekonominių padarinių. Vakarų sąjungininkės dėl to sutaria. Tačiau visų dabartinių pastangų tikslas esą yra išvengti eskalacijos.

Vakar ir Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) perspėjo Rusiją nepulti Ukrainos ir pastarąją pavadino „galinga" valstybe, turinčia draugų užsienyje.

„Negalima žvelgti į tokius dalykus sakant: „Aš kur nors įsiveršiu, kažką paimsiu", - turkų žiniasklaida citavo R.T.Er-
doganą. - Nemanau, kad galimas Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra tikroviškas požiūris, kadangi tai nėra eilinė valstybė. Ukraina yra galinga valstybė."

Gruodį V.Putinas pažėrė kritikos Ukrainai, nes ši pasitelkė turkiškus dronus, ir paragino Ankarą spausti Kijevą nenaudoti tokios įrangos, kuri jau yra suvaidinusi vaidmenį konfliktuose Libijoje ir Kalnų Karabache. Turkija savo ruožtu nurodė negalinti prisiimti atsakomybės už tai, kaip atskiros šalys nusprendžia naudoti dronus po jų įsigijimo.

R.T.Erdoganas vakar taip pat pareiškė visuomet priešinęsis Rusijos pozicijai Ukrainos atžvilgiu ir pridūrė, kad Maskva prieš įsiveržimą iš pradžių „turėtų įvertinti situaciją pasaulyje ir šalies viduje". „Turime išplėšti karą iš politinės istorijos", - teigė Turkijos prezidentas.

Tuo metu Baltarusija vakar pranešė, kad Rusijos kariai pradėjo atvykti į šalyje rengiamas karines pratybas. Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rengia kovinės parengties pratybas, nes nesibaigianti įtampa „didėja" taip pat ir prie „vakarinių bei pietinių Baltarusijos Respublikos sienų."

Vokiečiai bijo

Po Didžiosios Britanijos sprendimo tiekti Ukrainai ginklų Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) patvirtino, kad Berlynas to nedarys. „Vokietijos federalinė vyriausybė daug metų vykdo vienodą strategiją šiuo klausimu. Tai reiškia, kad mes neeksportuojame letalinių ginklų", - sakė jis vakar Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. „Praėjusių metų gruodį pasikeitus vyriausybei, ši pozicija nepasikeitė", - pridūrė O.Šolcas, aiškindamas tai „istorine patirtimi".

Tačiau tokie paaiškinimai vargu ar yra nuoširdūs. Štai kaip tik vakar paskelbta, jog Vokietija 2021 m. eksportavo ginklų už daugiau kaip 9,35 mlrd. eurų - tai rekordinė suma šaliai, o tokį eksportą patvirtino ankstesnė kanclerės Angelos Merkel vyriausybė. Tuo metu naujoji šalies trijų partijų koalicija per pirmąsias tris savo darbo savaites nuo gruodžio 8 d. patvirtino ginklų eksportą už 309 mln. eurų.

Pagrindinis vokiškų ginklų gavėjas 2021 m. buvo Egiptas, kuris sulaukia daug kritikos dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų ir dalyvavimo konfliktuose Jemene ir Libijoje. Egiptas pernai gavo ginklų iš Vokietijos už 4,34 mlrd. eurų.

Didžioji Britanija užvakar paskelbė, kad aprūpins šalį lengvaisiais prieštankiniais ginklais. Būtina gerinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė britų gynybos ministras Benas Volesas (Ben Wallace). Tai esą nėra strateginiai ginklai, tad nekelia pavojaus Rusijai.

Maskva griežtai kritikuoja ginklų tiekimą Ukrainai.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (173)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s