respublika.lt

Britai vaduojasi iš Briuselio pinklių

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 16 13:04:35, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Borisas Džonsonas vėl įtikino britų parlamentą įtvirtinti šalies nepriklausomybę nuo Briuselio. EPA-Eltos nuotr.

Jungtinės Karalystės parlamentarai užvakar patvirtino naująjį „Brexit" įstatymą, kuris prieštarauja kai kuriems pernai pasirašyto išstojimo susitarimo su ES punktams, nepaisant Briuselio pasipiktinimo ir ekspertų perspėjimų, kad tokiu nutarimu esą yra pažeidžiama tarptautinė teisė.

 

Bendruomenių Rūmų parlamentarai priėmė JK vidaus rinkos įstatymą, „už" balsavo 340 politikų, „prieš" pasisakė 263. Artimiausias keturias dienas šis įstatymas bus išsamiai nagrinėjamas.

Kiek anksčiau premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) tvirtino, kad įstatymu yra užtikrinamas „saugumo tinklas", kuriuo siekiama apsisaugoti nuo ES grasinimų įvesti muitus JK vidaus prekybai ir net sustabdyti maisto tiekimą iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją.

Tačiau Briuselis neigia
B.Džonsono pasiteisinimus ir naują įstatymą laiko apgaule. ES lyderiai ragina JK premjerą laikytis paties prisiimtų įsipareigojimų, įtvirtintų praėjusiais metais pasirašytame „Brexit" susitarime, reikalaujama, kad iki rugsėjo pabaigos Londonas atmestų susitarimui su ES prieštaraujančius įstatymo punktus.

Bet B.Džonsonas perėjo į kontrataką ir pažėrė kaltinimų Europos Sąjungai, esą ji kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui, ir dar prieš balsavimą paragino įstatymų leidėjus pritarti šiam įstatymo projektui, įtvirtinančiam britų nepriklausomybę nuo Briuselio.

Britų vyriausybė jau anksčiau atvirai prisipažino, kad JK vidaus rinkos įstatymo projektas jo priėmimo atveju pažeis kartu su Briuseliu pasirašytą šalies išstojimo iš ES sutartį.

Įstatymo projektas sukėlė nepasitenkinimo bangą, nuvilnijusią net ir konservatorių partijoje, o įsiutę ES pareigūnai pareikalavo Londono įstatymo projektą atšaukti, - jei šalis to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos, blokas pagrasino imtis teisinių veiksmų.

Pagal „Brexit" susitarimą, ES ir toliau turės įtakos prekybai Šiaurės Airijoje. Sprendimas priimtas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog siena su ES nare Airija išliktų atvira, - tai pagrindinis aspektas 1998 metais sudarytame taikos susitarime, užbaigusiame 30 metų trukmės smurtinį konfliktą Šiaurės Airijoje.

Tačiau B.Džonsonas parlamentarams pateikė kur kas svaresnius argumentus - kad, Šiaurės Airijoje taikant ES taisykles, kyla rizika, jog bus įvesti didesni muitai kai kurioms prekėms, į provinciją keliaujančioms iš žemyninės Didžiosios Britanijos. Premjeras pridūrė, kad Briuselis tai esą naudoja kaip svertą intensyvėjančiose derybose dėl prekybos sandorio, kurį siekiama sudaryti iki šių metų pabaigos.

„Tai yra neprotinga ir akivaizdžiai prieštarauja" Šiaurės Airijos protokolo, įtraukiamo į išstojimo sutartį, esmei, sakė B.Džonsonas. „Jie (ES) grasina mūsų šalyje išraižyti muitų sienas, padalinti mūsų žemes, pakeisti JK ekonominę geografiją ir šokiruojamai nepaisyti jų pačių įsipareigojimų, numatomų protokolo 4 straipsnyje, kuriame „Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis", - sakė premjeras.

„Negalime patekti į tokią situaciją, kurioje mūsų pačių šalies ribas galėtų diktuoti užsienio jėgos ar tarptautinė organizacija. Joks britų ministras pirmininkas, jokia vyriausybė, joks parlamentas niekada negalėtų priimti tokių nurodymų", - pridūrė jis.

B.Džonsonas įstatymo projektą apibūdino kaip „saugumo tinklą", kuris suteiktų galių ministrams „užtikrinti Jungtinės Karalystės vientisumą". Jis teigė, kad neturi „visiškai jokio noro" panaudoti šias priemones, tačiau jos nebūtų naudojamos, jei būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

Pradėkime nuo to, kad Britanija su Briuseliu nebuvo aiškiai susitarę - buvo tik principinis susitarimas ateityje susitarti... Tačiau detalių tame susitarime nebuvo, o jos yra be galo svarbios. Pirmiausia - tai Šiaurės Airijos ir Airijos reikalas. Išspręsti tą problemą sudėtinga, kadangi šiaurės airiai ir airiai yra ta pati tauta, tik viena tautos dalis yra britų sienose, o kita - už tų sienų. Jeigu britai išeina iš ES, o airiai niekur de facto neišeina, tai ką daryti su ta siena ir muitų politika?

Iš pradžių dar buvo bandymų surasti kompromisą, tačiau britai negali net pagalvoti, kad jų teritorijoje galios svetimi įstatymai. Juk negalima būti truputį nėščia...

Tai yra vienas iš svarbiausių klausimų, be kurių sprendimo niekas negali pajudėti iš vietos.

Toliau - prekybos reikalai. Nes britai, pasitraukdami iš ES, norėtų išsaugoti galimybę prekiauti visoje Bendrijoje. Į šį paketą įeina ir žvejybos klausimai, nes britai nori spręsti žuvų gaudymo reikalus savarankiškai, o ypač šiais laikais, kai vadinamieji „žalieji" turi ką papasakoti visais pasaulio klausimais, įskaitant ir žuvų klausimą... Todėl britai norėtų apsieiti be „žaliųjų" patarimų.

Dar vienas kertinis klausimas - finansinis. Neužmirškime, jog britai turi svarą, kuris yra viena iš rezervinių pasaulio valiutų. Aš neabejoju, kad nebuvo net bandymo priversti britus atsisakyti savo valiutos, nes net Briuselyje turėtų būti aišku, kad tai yra utopinė misija. Britai iš principo negali atsisakyti savo valiutos, nes jie tuomet negalės gyventi skolon. O Didžioji Britanija yra viena iš labiausiai prasiskolinusių valstybių pasaulyje, greta JAV. Ir britai gali tą skolą aptarnauti tik dėl to, kad jie turi savo valiutą, todėl jie niekada nepriims euro. Tai yra pagrindinis valstybės savos ekonomikos valdymo instrumentas greta nuosavo centrinio banko ir pan.

Pridėkime čia ir prastas naujienas: britų laukia naujas Škotijos referendumas. Yra manančių, kad Briuselis čia parems škotų aspiracijas. Kaip ten bus, matysime, tačiau akivaizdu, jog britai pasielgė labai drąsiai, nes jiems gresia pačios Britų Sandraugos byrėjimo procesas. Tačiau jie prisiima šią riziką, manydami, kad iš to bus daugiau naudos.

Ir dar vienas ne mažiau svarbus aspektas: turėkime omenyje, kad tai yra anglosaksai, t.y. dominuojanti nacija visame pasaulyje pastaruosius kelis šimtmečius... Britų imperijoje dar prieš 100 metų saulė nenusileisdavo, o svaras buvo dominuojanti valiuta, kaip dabar doleris. Ir tik du pasauliniai karai Britaniją išmušė iš tų pozicijų. Antrojo pasaulinio karo pralaimėtoja yra laikoma Vokietija, tačiau kita pralaimėtoja yra Britanija, nes prarado visą ekonominę galią, o taip pat daugybę teritorijų. Visa tai perėmė Jungtinės Valstijos. Tačiau britų šimtmetinės pasaulio valdymo tradicijos niekur nedingo - kaip ir buvo galima tikėtis, kad tokia valstybė klausys kažkokio komisaro iš Lietuvos Petraičio ar kokio rumuno? Tai yra neįmanomi dalykai, juolab kad britai ir šiandien pretenduoja į pasaulio valdytojus. Juk būtent etninė anglosaksų bendruomenė sudaro valdančiąją ašį ir Jungtinėse Valstijose, ant kurio laikosi visas JAV valstybingumas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s