„Brexit“ procesui reikalingas parlamento pritarimasnuotraukos (1)

2017 sausio mėn. 24 d. 16:07:48 Perskaitė 1615

Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis teismas įpareigojo vyriausybę gauti parlamento pritarimą deryboms dėl šalies išstojimo iš ES. Tokią nutartį antradienį paskelbė aukščiausia Jungtinės Karalystės teismo instancija, atmesdama ministrų kabineto apeliaciją, praneša BBC.

 

"AT nusprendė, kad vyriausybė negali suaktyvinti Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio be parlamento priimto nutarimo, kuris jai suteiktų tokius įgaliojimus, - pareiškė AT pirmininkas Deividas Noibergeris (David Neuberger). - Vyriausybė turi išskirtinę teisę trauktis iš tarptautinių sutarčių, bet ji negali realizuoti šios teisės, kai tai susiję su Jungtinės Karalystės įstatymų keitimu, jeigu to nėra aprobavęs šalies parlamentas". Už šią nutartį balsavo aštuoni iš 11 teisėjų. Trys balsavo prieš.

Aukščiausiojo teismo nutartis "Brexit" referendumo rezultatų nepanaikina, tačiau nurodo, kuris išstojimo iš ES kelias yra teisėtas.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) teigė norinti suaktyvinti 50-ąjį straipsnį, t. y. oficialiai informuoti kitas ES valstybes apie JK sprendimą palikti Bendriją, iki šių metų kovo pabaigos. Tada turėtų prasidėti derybos dėl šalies išstojimo sąlygų.


Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, svaras toliau krenta

Nepaisant to, kad Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas (AT) įpareigojo vyriausybę gauti parlamento pritarimą deryboms dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, svaras šiandien toliau krenta dolerio atžvilgiu, informuoja "Bloomberg".

Paskelbus nuosprendį, svaro vertė krito iki 1,2438 JAV dolerio. Investuotojai mano, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas nesukliudys premjerės Teresos Mei (Theresa May) planams toliau vykdyti Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, jie tokio sprendimo tikėjosi iš anksto.

"UniCredit" strategas Vasilijus Nkionakis (Vasileios Gkionakis) mano, kad AT sprendimas esminių pokyčių neatneš.

"Turime palaukti, koks bus parlamento narių sprendimas, o tai reiškia didesnę riziką svarui. Tačiau esminių pokyčių tai nelems, tikėtina, kad parlamentas galiausiai aktyvuos 50-ąjį straipsnį", - svarstė V. Nkionakis.

T. Mei teigė, kad nori suaktyvinti 50-ąjį straipsnį iki šių metų kovo pabaigos - būtent tada ir turėtų prasidėti derybos dėl šalies išstojimo iš ES.


Politologai: JK teismo sprendimas „Brexit" nesustabdys

Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiojo teismo sprendimas į „Brexit" įtraukti ir šios šalies parlamentą nesustabdys paties proceso, bet įneš daugiau aiškumo, ko britai būsimose derybose reikalaus iš Europos Sąjungos (ES), sako naujienų agentūros ELTA kalbinti politologai.

JK Aukščiausiasis teismas antradienį pranešė, kad be parlamento pritarimo Londono vyriausybė negali pradėti išstojimo iš ES procedūros, bet centrinė valdžia šiuo klausimu neturi tartis su Škotijos, Velso ar Šiaurės Airijos parlamentais. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojos, daktarės Simos Rakutienės teigimu, toks teismo sprendimas neturėtų stebinti, nes dar JK stojimo į ES metu buvo nuspręsta, kad kilus diskusijai dėl nacionalinės ar europinės teisės viršenybės parlamentas bus ta institucija, kuri galės panaikinti prisijungimo prie Bendrijos aktą.

„JK Parlamento įsitraukimas ir dalyvavimas šiame procese, manau, išplės diskusijas, argumentus ir sustiprins opozicijos vaidmenį, tačiau mažai tikėtina, kad parlamentas paprieštarautų tautos balsui", - Eltai komentavo S. Rakutienė.

Kad „Brexit" procesas nesustos įsitikinęs ir Rytų Europos studijų centro vadovas doktorantas Linas Kojala, pažymintis, kad ir pati britų premjerė Teresa Mei (Theresa May) neprieštaravo parlamento įtraukimui į procesą.

„Teismo sprendimas, kad parlamentas turi įgalinti vyriausybę derėtis dėl „Brexit" dabar jau neturėtų kelti tokio didelio ažiotažo ir neturėtų mūsų versti manyti, kad „Brexit" dėl to pradės strigti", - Eltai sakė L. Kojala.

Anot Kauno technologijos universiteto Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų fakulteto dekano daktaro Ainiaus Lašo, parlamento įtraukimas atneš daugiau aiškumo ir leis pačiai JK vyriausybei išsigryninti, ko ji reikalaus iš Briuselio.

„Parlamentas tampa papildomu „filtru", kuris atstovauja žmonių interesams ir užtikrina ne tik išėjimą, bet ir patikrina sąlygas, kuriomis bus išeinama. Uždedamas tam tikras „antspaudas", kad tos sąlygos atitinka Jungtinės Karalystės interesus", - sakė A. Lašas.

A.Lašo teigimu, dėl parlamentarų įtraukimo Londono pozicija bus nuosaikesnė nei iki šiol kalbėjo T. Mei, tačiau ilgainiui britams tai suteiks derybinio „svorio", nes bus gavusi ir Bendruomenių, ir Lordų rūmų pritarimą.

„Vyriausybė tuomet (derybose. - ELTA) jau atstovaus ne tik Vyriausybės ar atskirų žmonių interesams, bet ir visos visuomenės interesams", - kalbėjo KTU politologas.

L. Kojalos nuomone, konservatorei britų premjerei nebus sunku užsitikrinti parlamento paramą, nes tiek Lordų, tiek Bendruomenių rūmuose konservatoriai turi didžiausias frakcijas. Opozicijoje esanti Leiboristų partija, panašu, taip pat neketina blokuoti „Brexit".

„Parlamente yra nemažai žmonių, kurie turės progą pasireikšti, bet vargu ar tai išmuš visą procesą", - kalbėjo L. Kojala.

Nepaisant to, A. Lašas pažymi, kad Aukščiausiojo teismo verdiktas gali paskatinti Škotiją surengti atskirą regioninį referendumą, nes čia piliečiai aiškiai apsisprendę savo ateitį sieti su ES, tą ne kartą pabrėžė ir Škotijos premjerė Nikola Stardžen (Nicola Sturgeon)

„Stardžen pozicija buvo aiškiai išreikšta, kad jos interesas yra likti ES ir šiuo atveju ją tai stumia rinktis ir daryti antrą žingsnį", - Eltai sakė A. Lašas.

JK premjerės teigimu, šalis apie norą pasitraukti iš ES oficialiai turėtų paskelbti iki šių metų kovo pabaigos, tuomet prasidės Londono ir Briuselio derybos dėl išstojimo sąlygų ir tolesnių santykių. Britų vyriausybės vadovės teigimu, JK nesieks likti bendroje ES rinkoje, kad galėtų kontroliuoti imigrantų ir darbininkų judėjimo srautus.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net