respublika.lt

Balsavimas Europarlamente parodė, kas yra vatnikai

Komentuoja Audrius BUTKEVIČIUS

(348)
Publikuota: 2022 lapkričio 28 07:00:09, Marius Kundrotas
×
nuotr. 1 nuotr.
Viktoras Orbanas, užsidėjęs šaliką su Didžiosios Vengrijos žemėlapiu, siūlė šito pernelyg nesureikšminti, nes esą „futbolas nėra politika“. EPA-Eltos nuotr.

Savaitės tarptautinių įvykių apžvalga su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, saugumo politikos ekspertu Audriumi BUTKEVIČIUMI.

 

- Du penktadaliai radikaliųjų tautininkų ir absoliuti dauguma konservatyviųjų Europos Parlamente balsavo už Rusijos pripažinimą terorizmą remiančia valstybe. Gal jau metas paneigti mitą, jog Europos tautininkai - išvien vatnikai?

- Daugelis Europos tautininkų niekada ir nebuvo vatnikai. Tiesiog žmonės tapatino savo kovą su Europos centralizavimu tose srityse, kuriose jokiose jungimosi sutartyse nebuvo numatyta atiduoti savo suverenumo, su prieštaravimu Sąjungos vadovybei, deklaruojančiai antikremlines pozicijas. Šį prieštaravimą Rusija sėkmingai išnaudodavo vaizduodama, jog šie prieštarautojai yra jos rėmėjai. Bet, kaip matome dabar, kai klausimas pateiktas visiškai aiškiai, daugelis jų puikiausiai šaudo į putinistus.

- Na, tiesos dėlei reikia pasakyti, kad būta ir kitokių balsų, pavyzdžiui - prancūzų Nacionalinio susivienijimo (buvusio Nacionalinio fronto) atstovai, balsavę prieš.

- Niekas negali paneigti, jog Europos politikai per pastaruosius dvidešimt metų buvo šeriami nuo Vladimiro Putino stalo. Kaip Sovietų Sąjungos laikais prancūzų ir italų komunistai, jų laikraščiai, jų profsąjungos buvo išlaikomi Kremliaus, taip ši tradicija ir tęsiama, tik nusilpus komunistams remiamos kitos jėgos. Nieko naujo. Labai gerai, jog dabar žinome, kas yra kas.

- Įdomu, kad net vatnikų vatniku laikytas Valdemaras Tomaševskis balsavo už tokią rezoliuciją. Ar Andrius Tapinas atsiprašys už tokias etiketes?

- A.Tapinas vargu ar pajėgus suvokti, jog žmonės, turintys skirtingą nuomonę, negu jis, dėl to nėra nei vatnikai, nei antilietuviški, nei antilenkiški. Bandymai apspjaudyti visus, kurie tik nežaidžia su jo partijėle, yra pagrindinis šio žmogaus veiklos bruožas.

- Na, bet savo laiku matėme V.Tomaševskį lakstant su Georgijaus juostelėmis, tai kas pasikeitė?

- Ukrainos bombardavimas, žmonių kančios, vaikų žudymai, moterų prievartavimai negali palikti nė vieno abejingo. Sunku pasakyti, kas vyksta V.Tomaševskio širdyje, bet jis, tikriausiai, suvokia, kad būti Lietuvos lenkų lyderiu ir tuo pat metu - prorusišku jam nebepavyks. Lietuvos lenkai dalyvavo visuose sukilimuose prieš Maskvą kartu su lietuviais, kartu su lietuviais atakavo Maskvą XVI amžiuje, ir kuo toliau, tuo labiau tai atsimena. Didžiulės įtakos tam turi ir motininės Lenkijos politika, kuri šiuo klausimu - visiškai vienareikšmė. Tad kur čia V.Tomaševskiui su jo juostele dėtis?

Daugelis kažkada prorusiškais buvusių žmonių, kaip ir daugelis ukrainiečių, negalėjo patikėti, kad prasidės karo veiksmai, o jiems prasidėjus - kad jie bus tokie barbariški. Kad bus tokių karo nusikaltimų prieš žmones, kuriuos rusai tik ką vadino broliais. Nesikeičia tik visiški kretinai ir klinikiniai idiotai. Tad visai įmanoma, kad pasikeitė ir V.Tomaševskis. Dėl to galima tiktai džiaugtis.

- „Valstiečių" kandidatas į Vilniaus merus Stasys Jakeliūnas dėl šios rezoliucijos susilaikė. Nors jo partietis Bronis Ropė balsavo „už". Ar tai reiškia, jog „valstiečiai" sostinei vadovauti deleguoja žmogų be nuomonės, o gal net užsislėpusį Rusijos šalininką?

- S.Jakeliūnas yra iš tokio tipo politikų, kurie mato mums nežinomus niuansus. Šie niuansai jam gali atrodyti svarbesni, negu klausimai, pateikiami šiurkščiu, tiesmuku pavidalu. Neskubėčiau smerkti S.Jakeliūno, kol su juo nepasikalbėjau ir nežinau jo motyvų.

- Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas blokavo Škotijos siekį surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Pasak jo, tokį referendumą gali skelbti tik visos šalies Parlamentas. Ar po tokio sprendimo dar lieka tikimybė, kad Škotija bus laisva?

- Nemanau, kad Škotija dabar nelaisva. Čia daugiau istorinė ambicija, negu problemos dėl škotų galimybių imtis kokių nors sprendimų dėl kalbos ar kultūros. Pagrindinė skiriamoji linija Anglijos ir Škotijos santykiuose yra priklausomybė Europos Sąjungai. Tai - ne laisvės, o gerovės klausimas. Aš bet kurio sprendimo atveju suprasiu škotus, bet būsiu pasirengęs ieškoti ir užsienio įtakų. Aš žiūriu iš Lietuvos pozicijų.

Šiandien galinga Britanija mums reikalinga kaip niekad anksčiau. Ji reikalinga kaip Rusijos įtakas Prancūzijoje ir Vokietijoje kompensuojanti jėga. Tad iš visos širdies pasakyčiau škotams: gerai įsižiūrėkite į politikus, reikalaujančius referendumo dėl Škotijos atsiskyrimo. Ir palaukite.

- Turkija paskelbė, kad Irake ir Sirijoje smogė pusei tūkstančio taikinių, siejamų su kurdais. Tuo pat metu Iranas pradėjo akcijas prieš savo kurdus. Padalyta tauta spaudžiama iš visų pusių?

- Taip. Labai gaila kurdų, bet šiandien jų korta žaidžia mūsų bendras priešas. Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdoğan) kaltinimas Rusijai, kad ji neišsprendė uždavinių, dėl kurių buvo tartasi, yra tik pareiškimas mandagia forma, jog provokuojamas kurdų terorizmas. Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos konflikto su NATO kontekste kurdų klausimas neturėtų būti vertinamas tautų apsisprendimo požiūriu.

- Bet ar yra kas keisto, kad pavergtos tautos ieško sau sąjungininkų tarp pasaulio galingųjų? Mes, kaudamiesi už savo laisvę, taip pat rinkomės Vakarų galybes ir buvome Maskvos laikomi jų marionetėmis devalvuojant nepriklausomybės siekį.

- Rusijai, tuo metu - Sovietų Sąjungai, - buvo patogu taip teigti. Rusijos ir jos satelitų konflikto su NATO fone kurdų klausimas turėtų būti atidėtas.

- Savo laiku Prancūzija ir kai kurie Vokietijos lyderiai siūlė atidėti ir Lietuvos klausimą...

- Šie lyderiai buvo užslėptos Rusijos agentūros forma. Šiandieninis konfliktas skiriasi nuo Šaltojo karo. Jis įgavo kruvino teroro pavidalą. Todėl toks kurdų sugretinimas su Lietuva - tiesiog nepriimtinas. Kai žūsta vaikai ir prievartaujamos moterys, tai nėra palyginami dalykai.

- Bet kurdų vaikai irgi žūsta. Ar tik suaugusieji?

- Kurdų vaikai žūsta ne todėl, kad jų gyvenamose vietose būtų vykdomas genocidas. Kai kuriais atvejais kurdai turi pakankamai didelę savivaldą. Yra ekscesai, susiję su kurdų kova už valstybingumą.

- Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) futbolo rungtynėse pasirodė su šaliku-žemėlapiu, kuriame Ukrainos Užkarpatė vaizduojama Vengrijos sudėtyje. Kiek tai rimta?

- Tai yra labai rimta. V.Orbanas yra demonstratyvus įtakos agentas. Jis užsirišo šaliką tokiu būdu, kad žemėlapis jame būtų matomas. Tai yra sąmoningas veiksmas, bandant kompensuoti ekonominius praradimus nacionalistinių interesų pareiškimu. Neabejotina, kad šis veiksmas suderintas su Rusija. Siekiama stimuliuoti tiek rumunus, tiek lenkus, kurie taip pat gali turėti ambicijų dėl tam tikrų teritorijų Ukrainoje. Tikslas - sudraskyti Europą. Mums tenka milžiniškas uždavinys suvaldyti situaciją.

Todėl tokie veikėjai, kaip V.Orbanas, turi būti suvaldyti visomis įmanomomis priemonėmis. Nes kraujo gali būti labai daug. Tiek vengrams, tiek škotams, tiek kurdams reikia palaukti, kol Ukraina pasirodys Europos Sąjungoje. Nė vienas principas, nė vienas sprindis žemės nėra vertas žūstančio vaiko gyvybės.

- Kiek rimta ukrainiečių informacija, kad Rusija sausį rengs naują mobilizaciją?

- Rusai neturi jokios kitos išeities. Be abejo, jie tai darys. Be abejo, konfliktas plečiasi. Skirtingai, nei kai kurie kiti apžvalgininkai, teigčiau, kad konfliktas nesibaigia ir rusams raketų netrūksta. Šiandien užtemusi Ukraina yra to pavyzdys. Tad akivaizdu, kad ir Lietuva turi ruoštis gynybai. Tai - vienintelis būdas išvengti karo mūsų teritorijoje. Galimybės ukrainiečiams išmušti okupantus iš savo žemių, įskaitant Krymą, be abejo, egzistuoja. Bet jos labiau susijusios su konflikto Rusijoje tikimybe.

Dabar uždavinys Nr. 1 - išsaugoti ir apginti turimas teritorijas. Tik tai padarius galima galvoti apie tolesnį žingsnį. Aktyvi ataka - geriausias būdas išsaugoti tai, ką turi. Nėra nė menkiausios abejonės, kad Rusijai „patrankų mėsos" užteks dar ilgam. Visos kalbos, kad ši šalis jau sėdi pliku užpakaliu ant ledo, yra norimo laikymas esamu. Daugybė žmonių Rusijoje dar net nepajuto, kad jų gyvenimas pasikeitė.

- Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas teigia esąs nusivylęs Rusijos vadovaujamu bloku, kuris buvęs pernelyg pasyvus stabdant Azerbaidžano agresiją. Dar vieno sąjungininko praradimas?

- Atėjus į valdžią N.Pašinianui Maskva nieko kito ir negalėjo tikėtis. Net praradęs teritorijas jis išsaugojo savo elektoratą. Ir, kas svarbiausia, išsaugojo armėnų diasporoje, kuri daro didžiulę įtaką procesams Armėnijoje. Armėnai puikiai atsimena laikus, kai jų santykiai su Azerbaidžanu buvo puikūs ir tai leido klestėti abiems šalims. Armėnams kyla klausimas, ar tikrai žemės sklypas, vadinamas Karabachu, toks svarbus, jog dėl jo reiktų aukoti žmonių gyvybes.

- Na, savo laiku lietuviai liejo kraują už tokius „žemės sklypus" kaip Vilnius ir Klaipėda?

- Nelygintini dalykai. Karabachas niekada nebuvo vien tik armėnų gyvenama teritorija. Tai buvo abiejų tautų gyvenamas kraštas. Vėliau Rusijos padedama Armėnija užgrobė Karabachą ir dar kelis rajonus, kurie jai niekada nepriklausė.

Visos šios teritorijos Jungtinių Tautų visada fiksuotos kaip Azerbaidžano teritorijos. Tai buvo jėga palaikomas konflikto židinys, primenantis Padniestrę, kuris buvo naudingas tik Rusijai. Todėl taikus šio konflikto sprendimas ištraukia rusiškai gyvatei dantis.

Tikėtina, kad N.Pašinianas gali būti tas žmogus, kuris ras tokį sprendimą. Armėnijai, kaip labai senai valstybei, labiau pakeliui su Vakarų krikščioniškąja civilizacija, nei su Rusija.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
83
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (348)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s