1 nuotr.Armėnijos opozicinės partijos trečiadienį atnaujino gatvių protestus sostinėje Jerevane, siekdamos nušalinti ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą dėl jo veiksmų teritoriniame ginče su Azerbaidžanu.
Tūkstančiai opozicijos šalininkų kasdien mitinguoja nuo sekmadienio, trumpam blokuodami gatves Jerevano centre, kad priverstų N. Pašinianą atsistatydinti. Opozicijos lyderiai kaltina jį sąmokslu perleisti Azerbaidžanui visą ilgai ginčytą Kalnų Karabacho regioną, dėl kurio 2020 m. ir 1990-aisiais abi šalys kariavo du karus.
Trečiadienį protestuotojai pastatė cemento maišytuvus ant tiltų Jerevane, trumpam sutrikdydami eismą sostinėje, o nedidelės opozicijos šalininkų grupės bandė blokuoti pagrindines miesto magistrales. Policija sulaikė dešimtis žmonių, tai matė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Opozicijos lyderiai teigė, kad daugiau nei 200 antradienį sulaikytų žmonių buvo paleisti tą pačią dieną.
Armėnijos nacionalinio saugumo tarnybos pareiškime teigiama, kad „mitingų organizatoriai planuoja (...) kurstyti demonstrantus užgrobti parlamento pastatą, destabilizuoti šalį, pakirsti jos saugumą ir viešąją tvarką“. N. Pašinianas vėliau po pietų turi dalyvauti parlamento plenarinėje sesijoje.
Opozicijos lyderis ir parlamento vicepirmininkas Išchanas Saghatelianas sakė, kad „protestai augs ir tęsis tol, kol N. Pašinianas atsistatydins“. Jis sakė, kad opozicija planuoja sudaryti „laikinąją technokratų vyriausybę“ be sąsajų su partijomis.
Tebevykstantys protestai rodo kartėlį dėl N. Pašiniano vadovavimo nuo 2020 m. šešias savaites trukusio karo dėl Karabacho, pareikalavusio daugiau nei 6 500 gyvybių ir pasibaigusio Rusijos tarpininkautomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija perleido dešimtmečiais kontroliuotas teritorijas, o Rusija dislokavo apie 2000 taikdarių paliauboms prižiūrėti. Armėnijoje šis paktas vertinamas kaip nacionalinis pažeminimas ir sukėlė kelias savaites trukusius antivyriausybinius protestus, todėl N. Pašinianas paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos pernai rugsėjį laimėjo jo „Pilietinės sutarties“ partija.
Opozicinės partijos kaltina N.Pašinianą planuojant atiduoti Baku vis dar Armėnijos kontroliuojamas Karabacho dalis – ypač kai jis praėjusį mėnesį sakė įstatymų leidėjams, kad „tarptautinė bendruomenė ragina Armėniją sumažinti reikalavimus dėl Karabacho“.
Etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano, kai 1991 m. subyrėjo Sovietų Sąjunga. Po to kilo konfliktai, pareikalavę apie 30 tūkst. gyvybių.
