respublika.lt

Ar užvirs mūšiai Viduržemio jūroje?

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 08 18:28:41, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Turkijos kariškiai vis garsiau žvangina ginklais - užvakar Kipre jie pradėjo karines pratybas. EPA-Eltos nuotr.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) vakar paragino Europos Sąjungą Ankaros dujų ginče su Graikija elgtis „nešališkai“. Tuo metu turkų bei graikų žiniasklaidoje pasirodo vis grėsmingesnių žinių apie galimą karinį konflikto sprendimo variantą.

 

Pasirodžius pranešimams, esą „Turkija jau ruošia tankus“, R.T.Erdoganas sekmadienį telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu (Charles Michel) ir ragino Briuselį ir ES šalis nares būti „sąžiningas, nešališkas ir objektyvias“ bei „atsakingai elgtis regioniniais klausimais“ - pirmiausiai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, pranešė Turkijos prezidentūra.

Š.Mišelis, ES atstovo teigimu, savo ruožtu paragino R.T.Erdoganą siekti konflikto deeskalacijos ir atsisakyti veiksmų, kurie toliau didintų įtampą su Graikija.

Rytinėje Viduržemio jūros dalyje aptikus gausių dujų išteklių, kilo didelis ginčas dėl jų gavybos. Be Graikijos ir Turkijos, pretenzijas į šią jūrinę teritoriją reiškia ir Kipras. Ankara ir Atėnai į regioną nusiuntė karo laivus. Todėl santykiai tarp abiejų NATO šalių yra labai įtempti.

Sekmadienį Turkijos pajėgos pradėjo karines pratybas Kipro šiaurėje. Pratybose dalyvauja gausios sausumos ir karinio jūrų laivyno pajėgos, o graikų žiniasklaida praneša, kad „repetuojamas išsilaipinimo į salas scenarijus“.

Š.Mišelis penktadienį įsikišo į konfliktą. Jis pasiūlė „daugiašalę konferenciją“ dalyvaujant Ankarai. Kiek anksčiau tarpininkavimą konflikto sureguliavime siūlė ir NATO vadovybė.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius:


Čia reikia pažymėti, kad abi šalys yra „parištos“ bendrame sąjungininkų aljanse. Žinoma, graikų azartą veltis į konfliktą gerokai stabdo dar ir tai, kad šalis yra prasiskolinusi ir visiškai priklausoma nuo ES. Todėl jie turi klausyti, ką jiems kalba Briuselio politikai. Tiesa, su R.T.Erdoganu yra gerokai sunkiau: kol turkai prašė priėmimo į ES, tai Graikijos veto būtų buvusi rimta kliūtis. Tačiau dabar Turkija jau suvokia, kad artimiausiu laiku į ES ji vis tiek nepateks ir tuo būdu Europa netenka rimto sverto, nes graikų veto nevaidina jokio vaidmens.

Visi supranta, kad tokie gamtinių išteklių klodai, kokie buvo aptikti Viduržemio jūroje, gali akimirksniu praturtinti bet kurią valstybę. Čia galime prisiminti Norvegijos istoriją. Norvegija kadaise buvo viena iš skurdžiausių Europos šalių, konkuruojanti su Albanija... Bet kai Šiaurės jūroje ir savo aplinkoje aptiko gausius naftos ir dujų išteklius, Norvegija šovė į viršų ir tapo viena turtingiausių valstybių. Be to, jie nėra linkę dalintis savo ištekliais pagal ES taisykles, todėl nestojo ir į Bendriją, pasilikdami tik tam tikrose atskirose bendradarbiavimo programose bei turi pasirašę konkrečias prekybines sutartis. Taigi, ir Graikijos bei Turkijos atveju dujos, kurios yra jūros gelmėse, gali stipriai ekonomiškai pakelti abi valstybes. Todėl ir verda užkulisinė kova dėl teisės, vaizdžiai tariant, įkalti ten savo kuolelį su vėliavėle, tarsi Džeko Londono romane apie aukso ieškotojus...

Beje, mėginimai aiškiau reglamentuoti jūrinių teritorijų priklausomybę čia gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį, perskirstant tiek Viduržemio jūros, tiek ir Šiaurės ašigalio turtus, dėl kurių taip pat verda arši kova. Rusai ten dugne seniai kala savo vėliavėles, danai sako, kad visi turtai priklauso jų valdomos Grenlandijos šelfui (ne be reikalo Donaldas Trampas mėgino iš danų nusipirkti Grenlandiją), savo interesus ten deklaruoja amerikiečiai, norvegai, kanadiečiai ir net kinai... Todėl belieka tikėtis, kad šie ginčai neišvirstų į didelio masto karinį konfliktą. Blogiausia, kad iki šiol nėra aiškių žaidimo taisyklių ir kiekvienas pretendentas į jūrų gelmių turtus tempia paklodę į savo pusę.

Grįžtant prie graikų ir turkų, reikia atkreipti dėmesį į abiejų šalių karinį jūrų laivyną, jo potencialą ir pajėgumus. Taip, laivų patruliavimas bei laivyno susidūrimai galimi, bet abejoju, kad tai virstų didesniu kariniu konfliktu - vis dėlto abiejų šalių pajėgumai nėra tokie, kad jų nebūtų įmanoma suvaldyti. Sąjungininkai padarys viską, kad rimtas susidūrimas neįvyktų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s