respublika.lt

Ar lenkai nepavėlavo ginti savo suvereniteto?

(28)
2021 rugsėjo 01 14:41:15
Ričardas ČEKUTIS

Vakar Lenkijos Konstitucinis Tribunolas svarstė, ar ES teisės viršenybės principas nepažeidžia šalies Konstitucijos, o dar praėjusį mėnesį paskelbė, jog ES Teisingumo Teismas (ESTT) neturi jokių įgaliojimų uždrausti Lenkijos teisinių reformų. Europos Komisija (EK) jau ne kartą perspėjo Lenkiją, kad ji gali imtis veiksmų, siekdama užtikrinti, kad Bendrijos narės laikytųsi Europos Sąjungos teisės viršenybės prieš jų nacionalines sistemas, o tai tik dar labiau pagilino konfliktą, kai kurioms ES narėms atvirai užsimenant, jog metas būtų šalinti Lenkiją iš ES ar bent jau taikyti jai griežčiausias sankcijas. Apie šio konflikto galimas pasekmes „Vakaro žinios" kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda ir premjeras Mateušas Moravieckis nuosekliai gina Lenkijos teisės viršenybės prieš Briuselį principą, tačiau didelio pasirinkimo jie neturi: arba paklūsta eurobiurokratams, arba eina savo keliais... EPA - Eltos nuotr.

 

- Kaip paaiškintumėte faktą, jog vienos šalys visomis įmanomomis priemonėmis gina savo suverenitetą, o kitos lengva ranka visus valstybės valdymo reikalus perleidžia Briuseliui?

- Savo suverenitetą Briuselio atžvilgiu šiuo metu gina lenkai, vengrai, kartais - austrai, na, o pastaruoju metu netgi lietuviai, turint galvoje migrantų reikalą. Tik nežinau, ar čia mūsiškiai taip išdrąsėjo, ar tai leido daryti čia atvykusi komisarė... Reikia suprasti, jog migrantų klausimu ES toli gražu nėra vieninga. Tiek atskirų šalių lygmenyje, tiek ir centrinėje Briuselio valdžioje egzistuoja labai skirtingos nuomonės. Todėl čia mes nesame kažkokie išsišokėliai, nes spėju, jog Briuselis taip pat turi interesą, kad mes saugotume savo sieną...

Tačiau grįžtant prie temos, dar stojant į ES buvo galybė diskusijų, o mūsų žmonės dažniausiai dėstydavo tokį teiginį: „Mes už stiprią Lietuvą stiprioje Europos Sąjungoje." Aš jiems sakydavau, kad jūs norite to, ko negali būti, nes tuo pat metu norite eiti ir į dešinę, ir į kairę. Jeigu yra stipri ES, tai atskiros valstybės negali būti stiprios, nes centras yra Briuselyje. O jeigu centrai yra Paryžiuje, Varšuvoje ar Vilniuje, tuomet Briuselis su visa Sąjunga lieka niekuo dėti... Tiesiog žmonės visais laikais nori to, kas neįmanoma.

Kalbant apie Lenkiją, turiu pripažinti, kad jie yra teisūs - lenkai sprendžia teismų, migrantų, žiniasklaidos, turto grąžinimo ir kitus reikalus, gindami savo suverenitetą ir nacionalinius interesus. Bet aš visada klausiu: o ko jūs tikėjotės stodami į ES?

- Lenkai sako, jog stojant į ES nebuvo keliamas klausimas, kad ES teisė bus aukščiau nacionalinės. Nekalbant jau apie prievarta jiems brukamas svetimas „europines vertybes"...

- Kaip tai nebuvo? Net mūsų Konstitucijoje yra parašyta, jog ES teisė yra viršesnė už mūsų Konstituciją. Lenkijoje yra lygiai tas pats, tiesiog lenkai akcentuoja, jog stojant nebuvo susiderėta dėl atskirų teisinės sistemos fragmentų. Bet čia yra gryna demagogija, nes visiškai aišku, jog, jeigu tu stoji į klubą, kuriame pirmu smuiku groja Vokietija ir Prancūzija, į bendrą biudžetą sumokančios daugiausiai pinigų, tai ir šoksi pagal jų muziką.

Juk ir mums buvo sakoma, kad už vieną litą gausime tris atgal. Aš jau tada klausdavau: o kas mokės tuos du atliekamus litus? Jeigu šiame klube tuos du litus moka Vokietija, tai natūralu, jog jie ir diktuos sąlygas. O visa kita tėra tik išvedžiojimai - buvo susitarta, nebuvo susitarta... Klausimas yra labai paprastas: jeigu yra stipri ES, tuomet bus neišvengiamai silpnos valstybės, o dar geriau, kad jų iš viso nebūtų - tik tokiu atveju ES gali gyvuoti. O jeigu valstybės nori išsaugoti savo valstybingumą bei savo tautas, tuomet net nenoriu to sakyti, nes lietuviai yra entuziastiškiausi ES atžvilgiu, tačiau net ir jie bijo kelti tokį klausimą. Bet pastarasis natūraliai kyla ir lenkams, ir vengrams...

- Tuomet ar šiandieninis Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas automatiškai reiškia lenkų išmetimą iš ES?

- Čia klausimas toks: kiek Briuselio biurokratai kentės atskirų valstybių saviveiklą ir ar turės tam pakankamai galių. Nes ES, kaip visuma, silpsta. Taigi, kas greičiau: ar iš pradžių ES nubaus lenkus, vengrus bei kitus „maištininkus" finansiškai, o vėliau iškils ir poreikis juos išmesti, ar ES pati subyrės. O nubausti nori vakariečiai ir, žvelgiant iš jų perspektyvos, jie yra teisūs. Vakarų Europa seniai juda visai kita kryptimi, negu nori judėti Vidurio ir Rytų Europa: tiek visų tų „partnerysčių", tiek Stambulo konvencijos, tiek „žaliosios" energetikos, tiek migrantų klausimu ir t.t. Todėl tai tik laiko klausimas, kuomet bus pasakyta labai aiškiai: apsispręskit - ar jūs einate su mumis, ar einate savo keliais...

- Ar egzistuoja tikimybė, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybės susiburs į savo bloką?

- Tas blokas dabar kuriamas, bet problema yra ta, kad jis kuriamas ne Rytų ir Vidurio Europos valstybių naudai, o vadovaujantis Jungtinių Valstijų interesais. JAV nori sukurti buferį tarp Rusijos ir Vakarų Europos, kad europiečiai tarpusavyje niekada nesusitartų.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (28)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KRITIKA: Kinija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Europos Sąjungos inicijuotą bylą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Pekino ekonominio spaudimo Lietuvai.
  • BIUDŽETAS: Sumažinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui nuo 9 iki 5% valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
  • ATSAKYMAS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo JAV ir NATO atsakymą į anksčiau Maskvos pateiktus reikalavimus suteikti saugumo garantijų, bet šiam dokumentui išnagrinėti reikės laiko, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
  • APRIBOJIMAI: Anglijoje reikšmingai švelninami pandemijos apribojimai, atsisakoma vadinamųjų „skiepų pasų“ ir kaukių.
  • PVM: „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina siūlymus mažinti PVM, ypač šildymui, nes, jo teigimu, tarifo sumažinimas keliais procentiniais punktais kelis kartus išaugusių šildymo, elektros ir dujų kainų situacijos iš esmės nepagerins.
  • PAKLAUSA: „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad atsinaujinančios energijos išteklių paklausa iki 2030 m. augs kur kas sparčiau nei jų pasiūla.
  • BAUDA: Maskvos apylinkės teismas sausio mėnesį skyrė 4 mln. rublių (apie 45,5 tūkst. eurų) baudą interneto bendrovei „Google“ už pateiktas nuorodas į Rusijoje uždraustus informacijos šaltinius, propaguojančius narkotikus, radikalias islamistines ir nacionalistines idėjas, taip pat į Rusijoje uždrausto internetinio leidinio kasparov.ru svetainę.
  • POREIKIS: Energetikos ministras Dainius Kreivys numato, kad iki 2030 m. elektros energijos poreikis Lietuvoje augs mažiausiai ketvirtadaliu, o ateityje gali augti dar labiau.
  • BIBLIOTEKA: Per nepriklausomybės laikotarpį Kauno rajono viešoji biblioteka išsaugojo 30 filialų, kurių dauguma įsikūrė atnaujintose patalpose.
  • PROJEKTAS: Krašto apsaugos ministerija pristatė visuotinės karo prievolės projektą: siūloma įtraukti ir moteris bei panaikinti tarnybos atidėjimą dėl studijų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote sparčiai augančių užsikrėtimų koronavirusu atvejų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +4 C

+1 +3 C

 

-5 +2 C

0 +4 C

0 +2 C

 

-2 +1 C

0-11 m/s

0-11 m/s

 

0-11 m/s