respublika.lt

Ar lenkai nepavėlavo ginti savo suvereniteto? (28)

2021 rugsėjo 01 14:41:15
Ričardas ČEKUTIS

Vakar Lenkijos Konstitucinis Tribunolas svarstė, ar ES teisės viršenybės principas nepažeidžia šalies Konstitucijos, o dar praėjusį mėnesį paskelbė, jog ES Teisingumo Teismas (ESTT) neturi jokių įgaliojimų uždrausti Lenkijos teisinių reformų. Europos Komisija (EK) jau ne kartą perspėjo Lenkiją, kad ji gali imtis veiksmų, siekdama užtikrinti, kad Bendrijos narės laikytųsi Europos Sąjungos teisės viršenybės prieš jų nacionalines sistemas, o tai tik dar labiau pagilino konfliktą, kai kurioms ES narėms atvirai užsimenant, jog metas būtų šalinti Lenkiją iš ES ar bent jau taikyti jai griežčiausias sankcijas. Apie šio konflikto galimas pasekmes „Vakaro žinios" kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda ir premjeras Mateušas Moravieckis nuosekliai gina Lenkijos teisės viršenybės prieš Briuselį principą, tačiau didelio pasirinkimo jie neturi: arba paklūsta eurobiurokratams, arba eina savo keliais... EPA - Eltos nuotr.

 

- Kaip paaiškintumėte faktą, jog vienos šalys visomis įmanomomis priemonėmis gina savo suverenitetą, o kitos lengva ranka visus valstybės valdymo reikalus perleidžia Briuseliui?

- Savo suverenitetą Briuselio atžvilgiu šiuo metu gina lenkai, vengrai, kartais - austrai, na, o pastaruoju metu netgi lietuviai, turint galvoje migrantų reikalą. Tik nežinau, ar čia mūsiškiai taip išdrąsėjo, ar tai leido daryti čia atvykusi komisarė... Reikia suprasti, jog migrantų klausimu ES toli gražu nėra vieninga. Tiek atskirų šalių lygmenyje, tiek ir centrinėje Briuselio valdžioje egzistuoja labai skirtingos nuomonės. Todėl čia mes nesame kažkokie išsišokėliai, nes spėju, jog Briuselis taip pat turi interesą, kad mes saugotume savo sieną...

Tačiau grįžtant prie temos, dar stojant į ES buvo galybė diskusijų, o mūsų žmonės dažniausiai dėstydavo tokį teiginį: „Mes už stiprią Lietuvą stiprioje Europos Sąjungoje." Aš jiems sakydavau, kad jūs norite to, ko negali būti, nes tuo pat metu norite eiti ir į dešinę, ir į kairę. Jeigu yra stipri ES, tai atskiros valstybės negali būti stiprios, nes centras yra Briuselyje. O jeigu centrai yra Paryžiuje, Varšuvoje ar Vilniuje, tuomet Briuselis su visa Sąjunga lieka niekuo dėti... Tiesiog žmonės visais laikais nori to, kas neįmanoma.

Kalbant apie Lenkiją, turiu pripažinti, kad jie yra teisūs - lenkai sprendžia teismų, migrantų, žiniasklaidos, turto grąžinimo ir kitus reikalus, gindami savo suverenitetą ir nacionalinius interesus. Bet aš visada klausiu: o ko jūs tikėjotės stodami į ES?

- Lenkai sako, jog stojant į ES nebuvo keliamas klausimas, kad ES teisė bus aukščiau nacionalinės. Nekalbant jau apie prievarta jiems brukamas svetimas „europines vertybes"...

- Kaip tai nebuvo? Net mūsų Konstitucijoje yra parašyta, jog ES teisė yra viršesnė už mūsų Konstituciją. Lenkijoje yra lygiai tas pats, tiesiog lenkai akcentuoja, jog stojant nebuvo susiderėta dėl atskirų teisinės sistemos fragmentų. Bet čia yra gryna demagogija, nes visiškai aišku, jog, jeigu tu stoji į klubą, kuriame pirmu smuiku groja Vokietija ir Prancūzija, į bendrą biudžetą sumokančios daugiausiai pinigų, tai ir šoksi pagal jų muziką.

Juk ir mums buvo sakoma, kad už vieną litą gausime tris atgal. Aš jau tada klausdavau: o kas mokės tuos du atliekamus litus? Jeigu šiame klube tuos du litus moka Vokietija, tai natūralu, jog jie ir diktuos sąlygas. O visa kita tėra tik išvedžiojimai - buvo susitarta, nebuvo susitarta... Klausimas yra labai paprastas: jeigu yra stipri ES, tuomet bus neišvengiamai silpnos valstybės, o dar geriau, kad jų iš viso nebūtų - tik tokiu atveju ES gali gyvuoti. O jeigu valstybės nori išsaugoti savo valstybingumą bei savo tautas, tuomet net nenoriu to sakyti, nes lietuviai yra entuziastiškiausi ES atžvilgiu, tačiau net ir jie bijo kelti tokį klausimą. Bet pastarasis natūraliai kyla ir lenkams, ir vengrams...

- Tuomet ar šiandieninis Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas automatiškai reiškia lenkų išmetimą iš ES?

- Čia klausimas toks: kiek Briuselio biurokratai kentės atskirų valstybių saviveiklą ir ar turės tam pakankamai galių. Nes ES, kaip visuma, silpsta. Taigi, kas greičiau: ar iš pradžių ES nubaus lenkus, vengrus bei kitus „maištininkus" finansiškai, o vėliau iškils ir poreikis juos išmesti, ar ES pati subyrės. O nubausti nori vakariečiai ir, žvelgiant iš jų perspektyvos, jie yra teisūs. Vakarų Europa seniai juda visai kita kryptimi, negu nori judėti Vidurio ir Rytų Europa: tiek visų tų „partnerysčių", tiek Stambulo konvencijos, tiek „žaliosios" energetikos, tiek migrantų klausimu ir t.t. Todėl tai tik laiko klausimas, kuomet bus pasakyta labai aiškiai: apsispręskit - ar jūs einate su mumis, ar einate savo keliais...

- Ar egzistuoja tikimybė, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybės susiburs į savo bloką?

- Tas blokas dabar kuriamas, bet problema yra ta, kad jis kuriamas ne Rytų ir Vidurio Europos valstybių naudai, o vadovaujantis Jungtinių Valstijų interesais. JAV nori sukurti buferį tarp Rusijos ir Vakarų Europos, kad europiečiai tarpusavyje niekada nesusitartų.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (28)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: Rusijoje prasidėjo parlamento rinkimai kurie vyks net tris dienas.
  • PROTESTAS: Tūkstančiai žmonių Argentinos sostinėje protestavo reikalaudami geresnių gyvenimo sąlygų.
  • ŠVIETIMAS: Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai aptarė mokyklos Suvalkuose steigimą.
  • IMIGRACIJA: Užimtumo tarnyba iki rugpjūčio 31 dienos iš viso darbdaviams išdavė 17299 dokumentus, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje.
  • ŠVIETIMAS: Šią savaitę prasideda Geros savijautos programa – mokyklos jau gali registruotis veikloms, skirtoms gerinti mokinių savijautą, stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
  • ALJANSAS: JAV prezidentas J. Bidenas, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas trečiadienį paskelbė apie sudarytą naują trišalę partnerystę saugumo srityje – AUKUS.
  • ENERGETIKA: Lietuvoje per artimiausius kelerius metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių.
  • KARANTINAS: Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19 skaičiui, Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantinas.
  • DARBAS: prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos: tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.
  • SANTUOKA: trečiadienį popiežius Pranciškus, grįžęs į Vatikaną po kelių dienų viešnagės Slovakijoje, komentaruose žurnalistams dar kartą atmetė galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Katalikų Bažnyčioje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikėtų SAM paduoti į teismą už leidimą 16-mečiams skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +8 C

+3 +6 C

 

+3 +7 C

+5 +13 C

+4 +13 C

 

+6 +11 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos