Ar Briuselis patyliukais įteisins cenzūrą?

„Skaitmeninių paslaugų įstatymas ir Skaitmeninių rinkų įstatymas sukurs saugias ir patikimas paslaugas, tuo pat metu apsaugant žodžio laisvę", - labai įtartinai kalbėjo M.Vestager.

ES teigimu, pagal šiuos įstatymus interneto milžinėms grės iki 10 proc. jų apyvartos siekiančios baudos, jei jos pažeistų tam tikras konkurencijos taisykles, arba gali grėsti jų išskaidymas.

Taip pat siūloma bendrovėms skirti 6 proc. pajamų siekiančias baudas ar laikinai uždrausti prieigą prie ES rinkos „rimtų ir pasikartojančių įstatymų pažeidimų atveju, kurie kelia pavojų Europos piliečiams."

Skaitmeninių paslaugų įstatymas kartu su Skaitmeninių rinkų įstatymu įtvirtins griežtas verslo vykdymo 27 ES šalyse sąlygas, valdžios institucijoms siekiant apriboti dezinformacijos ir vadinamosios „neapykantos kalbos" plitimą internete bei apriboti didžiųjų technologijų bendrovių dominavimą. Būtent „neapykantos kalbos" formuluotės įtraukimas į įstatymą kelia įtarimų, jog prisidengiant kova su rinkos monopolininkais ketinama „prastumti" elementarią cenzūrą, kuri ir taip puikiausiai veikia visoje ES be jokių papildomų įstatymų.

Europos Komisijai (EK) artimas šaltinis sakė, kad, pagal konkurencijos įstatymus, dominuojančiomis planuojama laikyti dešimt bendrovių ir joms taikyti specialius apribojimus, siekiant pažaboti jų galią dominuoti rinkose.

Bendrovės, kurioms būtų taikomi griežtesni apribojimai, yra JAV milžinės „Facebook", „Google", „Amazon", „Apple", „Microsoft" ir „SnapChat", Kinijos „Alibaba" ir „Bytedance", Pietų Korėjos „Samsung" ir Nyderlandų „Booking.com".

Įstatymų projektai dar turės pereiti ilgą ir sudėtingą ratifikavimo procesą, o galutiniams įstatymams įtakos turės 27 ES narės, Europos Parlamentas, ilgas sąrašas bendrovių ir prekybos asociacijų.

Byla interneto milžinams

JAV valstijų grupė ketina pradėti konkurencijos bylą prieš „Google", nes interneto milžinė piktnaudžiavo savo padėtimi rinkoje ir paieškų rezultatuose teikė pirmenybę savo pačios siūlomoms prekėms ir paslaugoms, pranešė laikraštis „Politico".

Leidinio šaltinių teigimu, jau ketvirtadienį valstijų grupei atstovaujantys Kolorado ir Nebrasko generaliniai prokurorai gali pateikti ieškinį prieš „Google".

„Amazon", „TripAdvisor", „Yelp" ir kitos interneto bendrovės, rekomenduojančios prekes ar paslaugas, ne kartą kaltino „Google", kad ši teikia pirmenybę savo pačios siūlymams bendros paieškos skiltyje.

Tai nėra pirma „Google" iškelta konkurencijos byla. Spalį JAV Teisingumo departamentas iškėlė bylą „Google" dėl „neteisėtos monopolijos" interneto paieškų ir reklamos rinkose. Tai yra didžiausia tokio pobūdžio konkurencijos byla JAV.

Tiesa, teisės ekspertai akcentavo, kad Teisingumo departamento bylą prieš „Google" gali būti itin sunku laimėti remiantis nustatytais vartotojų apsaugos standartais, nes bendrovės paslaugos yra suteikiamos vartotojams nemokamai.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Jeigu ES įstatymų pakete ir pasiliks tokia formuluotė, kaip „neapykantos kalba", tai po ja bus galima „pakišti" ką tik nori... Aš įtariu, iš kur tai kilo, ypač matant paskutines tendencijas Vakarų Europoje bei girdint kai kurių šalių vadovų kalbas. Ko gero, pirmasis šio termino taikinys bus radikalieji islamo dvasininkai, kurie atitinkamai nuteikinėja savo gyvenimais nepatenkintus tikinčiuosius. Tikėtina, kad kai kurie iš jų užsiima sąmokslo teorijų skleidimu, kurstymu vykdyti teroro aktus ir panašiais dalykais, todėl siekiant juos pažaboti, matyt, reikia pritarti, jog tokia veikla būtų baustina.

Tačiau paties termino vartojimas įstatymuose yra pavojingas kita prasme, nes tuo pagrindu gali būti baudžiami ir žmonės, kurie realiai jokios neapykantos neskleidė, įskaitant ir politinius oponentus ar tiesiog žmones, kurie kažkam labai nepatinka. Iš esmės jau dabar visu tempu vykdoma cenzūra visuose socialiniuose tinkluose, tačiau čia egzistuoja pavojus nukrypti į blogesnius dalykus, nei paprasta cenzūra. Kaip pavyzdį paimkime, kad ir Petrą Gražulį, su kuriuo bus galima susidoroti, apkaltinus vadinamąja neapykantos kalba... Kas yra ta neapykanta? Tai tiesiog graduojama emocija - ji gali būti švelni arba aštri... Sukuriamas pretekstas: tas, kurio aš nemėgstu, galbūt kalba „neapykantos kalba"? O jeigu aš pasakau, kad tas žmogus man nepatinka, tai jau bus neapykanta ar kažkas kito? Man tai labai abejotinas terminas, kurį gana sunku tiksliai apibrėžti.

Štai tokiais atvejais išryškėja seniai žinoma tiesa, kad absoliučios laisvės nebūna, kad tai tėra mitas ir iliuzija. Sociume iš principo negali būti absoliučios laisvės, o visi, kurie rėkia apie visokeriopas laisves, tiesiog skleidžia kliedesius. Tavo laisvė visada baigiasi ten, kur prasideda kito laisvės... Riba yra labai neaiški, o teisiškai ji niekaip nėra nustatyta. Įstatymai skirti tam, kad būtų galima sureguliuoti santykius tarp dviejų skirtingų interesų. O terminas „neapykantos kalba" tik dar labiau viską suvelia, ypač jeigu jis niekaip nedetalizuojamas.

Kitas klausimas - ar yra prasmė tokius dalykus reguliuoti internete? Priklauso nuo to, kiek internetas yra paveikus. Jeigu visuomenėje būtų išvystyta vertybinė sistema ir kritinis mąstymas, tuomet nereikėtų ir jokio reguliavimo. Tačiau dabar to nėra, o interneto paveikumas yra toks rimtas, kad jo pagalba organizuojami net teroro aktai.

Man teko dirbti su NATO specialia grupe, kurioje buvo aiškinamasi, kaip verbuojami teroristai - pradedant mažais vaikais. Taigi, internetas yra rimtas ginklas ir jeigu jo nekontroliuosi, tai jį kontroliuos teroristai ar tiesiog aferistai. Bet jeigu mes norime spręsti įstatymais santykius tarp skirtingų interesų, tai pirmiausia turime aiškiai apsibrėžti retoriką, nusistatyti ir susitarti dėl terminijos parametrų, kuo aiškiausiai apsibrėžti, kas yra ta „neapykantos kalba", panaikinant tas neaiškias „pilkąsias zonas", kuriomis gali būti piktnaudžiaujama, taikant elementarią kitaminčių cenzūrą. Taigi, pati tokio įstatymo intencija gal ir yra nebloga, o kaip tai veiks tikrovėje - pamatysime.