respublika.lt
 
VZ LOGO 3

A.Butkevičius: Vladimiras Putinas stimuliuoja savo krachąnuotraukos (17)

2019 rugpjūčio mėn. 11 d. 14:04:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS.

×
nuotr. 11 nuotr.
Indijos valdantieji vienašališkai panaikino Kašmyro autonomiją. EPA-Eltos nuotr.

 

- Indijos valdantieji vienašališkai panaikino Kašmyro autonomiją. Ir šis veiksmas panašėjo į perversmą - į Kašmyrą įvesta tūkstančiai karių, išjungtas internetas, telefonas, suimta šimtai žmonių. Į Kašmyrą pretenzijas taip pat reiškiantis Pakistanas iškart iš šalies išsiuntė Indijos ambasadorių ir nutraukė dvišalę prekybą. Ar visa tai gali išsirutulioti į dar vieną rimtą krizę? Ir ar specialaus Kašmyro statuso panaikinimas yra pirmas žingsnis į autoritarinę hinduistų valstybę?

- Strateginė kryptis yra tokia. Jeigu prisimintume istoriją, tai islamistų valstybė kaip tiktai atskilo ir atsiskyrė nuo pagrindinės hinduistų valstybės. Šiandieninis bandymas pasidalinti Kašmyrą, žinoma, yra labai seno žaidimo, pradėto dar britų kolonializmo laikais, sužaisto prieš gerus 140 metų, atgarsiai, kurie dabar girdisi. Reikia nepamiršti ir dar vieno žaidėjo, kuris yra labai aktyvus šioje kovoje, tai yra, Kinijos. Jeigu žvilgtelėtume į žemėlapį, pamatytume, kad visas Nepalas šiandien yra Kinijos įtakos zonoje - ten yra kuriamos revoliucinės prokinietiškos partijos. Paskutinį kartą, kai karsčiausi Nepale, mane kokius 4 kartus tardė prokiniškai nusiteikę revoliucinių grupuočių nariai, aiškindamiesi, ko aš ten slankioju jų teritorijose. Panaši situacija ir Kašmyre. Tik tiek, kad ten Pakistanas yra aktyvesnis. Tos teritorijos formavimasis nėra pasibaigęs. Jeigu mes žvilgtelėtume į analogijas, tai ir Europos formavimasis nėra baigtas. Paskutiniai įvykiai Ukrainoje rodo, kad ir čia sienų slankiojimo klausimas gali būti labai aktualus. Estija neturi galutinai fiksuotos sienos su Rusija, galutinai fiksuotos sienos su Rusija neturi ir Latvija. Galvoti, kad šis Indijos, Kinijos, Pakistano mazgas yra stabilus, būtų didelė klaida.

- Kai per separatistų ataką žuvo keturi ukrainiečių kariai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį telefonu kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Sakė paprašęs jo „pažaboti separatistus“. Ar ne naivu tikėtis „pagalbos“ iš žmogaus, sukėlusio šį karinį konfliktą ir neigiančio Rusijos dalyvavimą jame?

- Kalbant apie tai, kur kas įdomesnis dalykas yra skirtingos šio pokalbio interpretacijos, kurias pateikia abi šalys. Maskva šį dviejų prezidentų pokalbį pateikia vos ne kaip diplomatines derybas, kur susitarta dėl eilės krypčių, kuriomis reikia veikti. Ir ganėtinai skūpūs, kieti tekstai, kuriais buvo ženklintos šios derybos iš ukrainiečių pusės. Kur yra tiesa? Manau, kažkur per vidurį. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis kalbėjosi kur kas daugiau, negu kad nori parodyti, bet kur kas mažiau, negu tai bando pateikti rusai. Kuriems šiuo momentu tai yra tam tikra proveržio zona, kaip atsakyti Vakarams į kylančius klausimus. Kai netgi atrodytų toks prisijaukintas Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) su visa Turkijos galia viešai pareiškia, kad ne, Krymo mes niekada nepripažinsime Rusijai. Ar tai buvo naivu iš Zelenskio pusės? Manau, šis klausimas - Ukrainos ir Rusijos tolimesnių santykių - neturi kito būdo kaip tik derybos. Esu įsitikinęs, kad greitai šis reikalas neišsispręs, kad tai galbūt yra netgi dešimtmečių klausimas. Tai yra artėjančios Rusijoje krizės klausimas, kuris galės padėti išspręsti ir santykius su Ukraina. Bet iki to laiko ukrainiečiai turi sugebėti išlaikyti pozicijas, tiek derybines, tiek karines. Manau, V.Zelenskis savo protingų patarėjų dėka tą puikiai suvokia. Todėl jis ir padarė šį žingsnį. Iš esmės bent jau politinių technikų požiūriu tai yra geras ir teisingas žingsnis.

- R.Erdogano antausis Kremliui, kai jis pareiškė, kad niekada nepripažino ir nepripažins Krymo prijungimo, nuskambėjo Ukrainos prezidento V. Zelenskio pirmojo vizito Turkijoje metu. Ko dar V.Zelenskis gali tikėtis iš šio vizito?

- Pradėkime nuo to, jog Ukrainos ir Turkijos santykiai vystosi labai intensyviai. Nepaisant Ukrainos konflikto su Rusija, Turkija parduoda ukrainiečiams karinius bepiločius, perka visas elektromagnetinio spektro ginkluotes iš Ukrainos. Ir šių dviejų šalių santykiai karinėje srityje vystosi. R.Erdoganas veda ne tiek prorusišką politiką, kiek demonstruoja Vakarams, ypač Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad turi pakankamai laisvės. Ir kai mes vertiname Turkijos rusiškos priešlėktuvinės technikos pirkimą, visa tai reikėtų įvertinti ne tiek, kaip Turkijos tam tikrą ėjimą į aljansą su Rusija, kiek kaip akivaizdžią demonstraciją Vakarams, kad Turkija turi savo ypatingą vystymosi kelią ir poziciją. Maždaug taip: „jūs mūsų nepriimate į Europos Sąjungą, kur mes ilgą laiką veržėmės, ir mūsų atėjimui į NATO buvo viena iš sąlygų, kad būsime įsileisti į Europą. Dabar jūs mūsų neįsileidžiate, tai mes pademonstruosime, jog mūsų įsipareigojimai NATO nėra tokie neginčytini, kaip jums gali atrodyti“. Štai ką sako Turkijos prezidentas R.Erdoganas šiais savo veiksmais. Iš esmės jis žaidžia didžiaturkišką politiką, spekuliuodamas santykiais su rusais, bet visiškai neatsiduodamas jiems. Tuo pat metu žaisdamas savo žaidimus Sirijoje ir čia akivaizdžiai konkuruodamas su Rusija, žaisdamas savo atskirus žaidimus su Ukraina ir demonstruodamas tam tikrą istorinių santykių buvimą. Manyčiau, tai yra tokia daugiau turkiškosios nepriklausomos politikos demonstravimo bei akivaizdaus pateikimo pasauliniams partneriams eiga, negu koks nors Turkijos šliejimasis prie Rusijos.

- Pakalbėkime apie žodžių karą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Turkijos dėl veiksmų Sirijoje. JAV gynybos sekretorius Markas Esperas antradienį perspėjo Turkiją, kad bet koks vienašalis jos bandymas iš Sirijos išstumti kurdų karines pajėgas būtų „nepriimtinas“. Turkų prezidentas R.T.Erdoganas netrukus atsakė, kad šiaurinėje Sirijoje į rytus nuo Eufrato upės pradės operaciją prieš JAV remiamas kurdų YPG pajėgas, kurias Ankara laiko teroristine grupe. Ar šie grasinimai baigsis veiksmais?

- Nedaryčiau iš to prielaidos, kad būtų nueita į rimtesnį konfliktą. Žinoma, nei Jungtinės Amerikos Valstijos, nei Turkija į tiesioginį konfliktą neis, bet Jungtinės Amerikos Valstijos gerokai apginkluos kurdus ir, manau, kad R.T.Erdoganas staigiai supras, kad neverta ten lįsti. Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo atveju stabilizuos R.T.Erdogano veiksmus Sirijos teritorijoje, daugiau situacija nepasikeis.

- Ką sako pastarųjų dienų įvykiai Maskvoje, kai suimta per 1400 žmonių, žiauriai talžomi demonstrantai? Putinas praranda kontrolę? Tai paskutinis režimo pasispardymas?

- Tai, ką dabar sakysiu, yra informacija vos ne iš pirminio šaltinio. Visų pirma mes galime pradėti kalbėti apie tam tikrą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdytos politikos krachą. V.Putino aplinka ir jų spec. tarnybos turėjo informacijos, jog ruošiama labai rimta akcija, kurios tikslas - užimti Maskvos savivaldybę. Ir jie tikėjo, jog tai yra tam tikro Maidano pradžia, kai yra užgrobiami valstybiniai pastatai. Tikėta, jog reikės išmušinėti žmones, todėl ir buvo panaudotos perteklinės priemonės. Situacija tiek juokinga, kad ji priminė kažkada mano organizuotą „auksinių svogūnų“ akciją, kai mes vežėme vežimėlį su svogūnais Gedimino prospektu, kuris buvo užtvindytas policijos pareigūnų, policijos mašinomis, ir Vidaus reikalų ministerija buvo įsitikinusi, kad ruošiamės atakuoti sistemą, o ėjome penki žmonės. Maskvoje įvyko lygiai tas pats. Jie tiesiog neteisingai įvertino situaciją ir pakeisti padėtį buvo praktiškai nebeįmanoma. Analogiška situacija su jais įvyko Vilniuje, kuomet jie patikėjo mūsų skleidžiama propaganda, jog mes naudosime ginklą ir šaudysime į juos, kai jie išvažiuos iš Šiaurės miestelio. Jie išsiveržė visa kovine rikiuote su šarvuota technika ir panaudojo perteklinę jėgą nesusidūrę su jokiu ginkluotu pasipriešinimu ir pan. Taip rusams ne pirmą kartą atsitinka. Dabar tas pats juos ištiko Maskvoje. Ką tas rodo? Tai rodo didžiules V.Putino aplinkos baimes. O tai, kad po pirmosios suėmimo bangos žmonės sugebėjo organizuoti antrą mitingą, rodo, kad baimės praeina, kad vis daugiau žmonių yra pasiruošę kovoti ir visi tie, kurie grįžo ar grįš anksčiau ar vėliau po tų suėmimų, jie bus dar labiau pasirengę, dar labiau užsigrūdinę. Iš esmės V.Putinas antrą kartą savo karjeroje pats pastimuliavo savo krachą. Pirmą kartą Rusijos prezidentas tą padarė Ukrainoje su visiškai absurdiška politika Viktoro Janukovičiaus atžvilgiu. Ir praktiškai tapo Ukrainos nacionalinės valstybės krikštatėviu. Lygiai kaip ir dabar, ar ne? Jis pastimuliavo žmones atakai. Įdomiausia yra kitkas. 2014 metais prasidėjus revoliuciniams įvykiams Ukrainoje, V.Putinas tikėjo, jog tai yra puiki galimybė kanalizuoti ekstremistiškai nusiteikusius Rusijos žmones į Donbaso, Luhansko teritorijas, paskui kitą jų dalį kanalizuoti įvairių privačių kariuomenių pavidalu į Siriją, kur jie praras savo revoliucinį įkarštį ir tokiu būdu nedalyvaus Rusijos įvykiuose. Buvo tikimasi, kad nemaža dalis šių žmonių žus. Žinoma, tam tikra dalis žuvo (bet ne daugiau kaip 10 proc.). Ir dabar visas šitas pasiruošęs šaudyti ir nekenčiantis V.Putino, laikančio jį naujosios Rusijos idėjos išdaviku, potencialas grįžta atgal į Rusiją. Klasikinis, pats geriausas to pavyzdys - Igoris Girkinas-Strelkovas, buvęs Luhansko gynybos ministras, žmogus, vykdęs Rusijos spectarnybų užduotis, kaip pats sakė, įsiūbavęs karinę konflikto švytuoklę. Žmogus, pradėjęs šaudyti. Dabar šis žmogus yra pats aršiausias Putino ir Kremliaus politikos kritikas. Lygiai tas pat darosi ir su visais kitais. Galiu pasakyti ir papranašauti, kad iki artimo rimto konflikto Rusijoje - ne daugiau kaip treji metai. V.Putinas tą puikiai suvokia. Tam ir sukurta šimtatūkstantinė nacionalinė gvardija, kuri iš esmės yra carinės Rusijos žandarmerijos analogas. Tam yra pučiami ir plečiami FSB padalinių etatai. Ši situacija rodo, jog Rusijos valdžia bijo, tikisi tramdyti situaciją jėgos priemonėmis. Bet kaip sakė klasikai, Rusijos maištas yra beprotiškas ir negailestingas. Ir šiuo atveju reikia aiškiai pasakyti - jis artėja.

- Britų premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson), ruošdamasis galimam kietajam „Brexit“, į Vašingtoną pasiuntė užsienio reikalų sekretorių Dominiką Rabą (Dominic Raab) ir užsienio prekybos ministrę Lizę Tras (Liz Truss), nes pasiryžęs užtikrinti, kad Didžioji Britanija Europos Sąjungą paliktų spalio 31 dieną, jei reikės, ir be susitarimo, tad pasiekti prekybos susitarimą su Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija jam yra būtina. Ar D.Trampas palaikys B.Džonsoną, kuriam simpatizuoja, ir duos tai, ko britai tikisi?

- Be jokios abejonės. Galėsime pasižiūrėti kito pokalbio metu, kiek geras esu pranašas. Mes turbūt visi suprantame, kad tai nėra D.Trampo simpatijų klausimas. D.Trampas atakuoja Europos Sąjungą ir B.Džonsonas yra ledlaužis šioje situacijoje. Žinoma, jam nėra kitos išeities - jis privalo dabar remti B.Džonsoną ir čia atsiras tam tikri prekybiniai susitarimai, kurie taip ir neatsirado savo metu tarp Jungtinių Amerkos Valstijų ir Europos Sąjungos. Turiu omeny tam tikros transatlantinės prekybinės sutarties atsiradimą, ko, žinoma, aš tikėjausi, kad tai įvyks.

- Talibanas pagrasino, kad neleis vykti Afganistano prezidento rinkimams, numatytiems rugsėjo 28 dieną. Ten nuolat aidi sprogimai, kyla neramumai. Ar aidint tokiems grasinimams rinkimai iš viso bus įmanomi? Kaip prognozuotumėte jų eigą?

- Bus tam tikra rinkimų falsifikacija, demonstracija, kad jie vyksta. Nes niekas jokios kitos išeities neturi. Galiu pasakyti, kad talibanas - tai ne teritotija ir ne organizacija, kažkur tai sėdint tik kalnuose. Man yra tekę lankytis Afganistane, ir ne kartą. Buvo toks atvejis, kai, staiga talibano žmonėms perėmus vienos provincijos kontrolę, išnyko galimybė susisiekti su Kabulu, ir mes turėjome pasikaišę skvernus nešdintis per Tadžikistano sieną prašydami vizų prie sienos, nes kitaip išvykti iš tos teritorijos buvo neįmanoma. Noriu pasakyti, kad tokie talibano veiksmai yra „išsėti“ visoje valstybės teritorijoje. Tai nėra nedidelė mažos įtakos grupelė, iš esmės reikia kalbėti apie tam tikrą alternatyvią valdžią Afganistane, kuri yra gana efektyvi ir kuri turi paramą tarp gyventojų. Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos neskirs pakankamai lėšų, Afganistanas nusiris atgal į islamo revoliucijos glėbį. Ir tai yra netgi ne metų, tai yra mėnesių klausimas.

- Tad rinkimai Afganistane - butaforija?

- Gryna butaforija. Paskutinio mano apsilankymo Afganistane metu lankiausi pas daugybę pareigūnų, tarp jų ir mūsų pareigūnų, veikiančių Afganistane. Daugelis jų sėdi gerai apsaugotuose kompleksuose, kur tam, kad privažiuotum iki organizuotos Jungtinių Tautų arba Europos Sąjungos teritorijos, reikia pravažiuoti tris šliuzus, kurie yra išskirtinai saugomi. Europinių struktūrų kūrimas Afganistane iš esmės yra toks sėdėjimas užsidarius fortuose, kur aplinkui verda visai kitas gyvenimas ir daromos visai kitos įtakos.

Ko ten sėdėti? Afganistanas yra įdomi teritorija. Visą laiką buvo įdomi teritorija. Paskutinius 200 metų tai yra raktas į Indokiniją, deja, jis yra nesuvaldomas. Reikia žinoti britų buvimo Afganistane istoriją, kai iš didžiulio britų ekspedicinio korpuso grįžo tik keletas leisgyvių kareivių (kalbu apie 1842 metų įvykius). Afganistanas yra sunkiai kontroliuojama teritorija ir, galima sakyti, kad niekam iš bandžiusių užkariauti Afganistaną to padaryti nepavyko.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: keturi žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti antradienį per sprogimą chemijos įmonėje Guangsi džuangų autonominiame rajone Kinijos pietuose.
  • APYVARTA: kelionių organizatoriaus „Novaturo“ apyvarta rugsėjį sudarė 22,3 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnė nei tą patį mėnesį pernai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar į Seimą išrinktiems politikams turėtų būti leista apsispręsti dėl iki išrinkimo turėto mandato?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +11 C

 +10 +13 C

 

+10 +12 C

+14 +16 C

+17 +19 C

 

 +13 +14 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

 

USD - 1.1031 PLN - 4.2931
RUB - 70.8543 CHF - 1.0983
GBP - 0.8798 NOK - 10.0463