Portugalijai priklausanti San Žoržo (Šv. Jurgio) sala, esanti Azorų salyne Atlanto vandenyne, pasirengusi pavojui po pastarųjų dienų daugiau nei tūkstančio nedidelių žemės drebėjimų, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Nuo šeštadienio „vulkaninėje saloje užregistruota daugiau nei 1 300 žemės drebėjimų, kurių daugiau nei šimtą pajuto gyventojai“, sakoma Portugalijos meteorologijos instituto (IPMA) pranešime. Šio seisminio aktyvumo, kuris iki šiol nepadarė jokios žalos, kilmė „gali būti susijusi su magmos lygio padidėjimu“ saloje, nurodė IPMA.
San Žoržas, kuriame gyvena maždaug 8 tūkst. žmonių, yra viena iš devynių Azorų archipelago salų, nuo žemyninės Portugalijos pakrantės nutolusi daugiau nei 1600 kilometrų. „Mes susiduriame su seismine-vulkanine krize“, kuri verčia mus baimintis „didelio žemės drebėjimo“ arba „vulkano išsiveržimo“, dienraščiui „Publico“ sakė salyno seisminio stebėjimo centro CIVISA prezidentas Rui Marquesas. Pasak jo, ugnikalnių išsiveržimai saloje yra reti, bet nutiko 1580 ir 1808 metais.
Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa teigė, kad nuolat palaiko ryšį su Azorų salų autonominio regiono prezidentu Jose Manueliu Boilero, kad galėtų stebėti situaciją. Portugalija „sutelkusi visus reikiamus išteklius“, tviteryje pareiškė A. Costa.
Beveik 54 kilometrų ilgio ir 8 km pločio San Žoržą sudaro ilgas vulkaninis kalnų masyvas, iškilęs daugiau nei 1000 metrų. Pastarasis didelis 6,9 balo žemės drebėjimas Azorų salose įvyko 1980 m. sausio 1 d., salyne žuvo 61 žmogus, dar 300 buvo sužeisti, sugriauta tūkstančiai namų.