Naikinanti įniršio energija

Revoliucija arabų pasaulyje, karo veiksmai Libijoje, branduolinė katastrofa Japonijoje - atsitiktinis aplinkybių sutapimas ar užprogramuota krizė?

2011 m. pradžia žmonijos nedžiugino: vienas sukrėtimas keitė kitą, ir dar vienas už kitą baisesnis. Revoliucijos arabų kraštuose, baisus žemės drebėjimas Japonijoje, karinė operacija Libijoje, futurologų jau pavadinta trečiojo pasaulinio karo pranaše. Daugeliui šiomis dienomis kyla klausimas: ar tai ne pabaigos - tos pačios, neva majų išpranašautos - pradžia? O gal gamtinės nelaimės ir socialinė suirutė - ne senovės pranašystėse, o homo sapiens, Žemės planetos gyventojų, galvose? Pranašautojai, futurologai, visokiausių sričių mokslininkai šiandien aktyviai ieško atsakymo į visus jaudinančius klausimus.

Ką kalbėjo Nostradamas?

Ką apie mūsų laikus pasakojo žinomi praeities pranašai? XVI a. gyvenęs Mišelis Nostradamas savo mintis reiškė ketureiliais ir naudojo gana įmantrius posakius. Kaip tik jie visais laikais nebuvo interpretuojami! Dabartiniai Nostradamo ketureilių aiškintojai tvirtina, kad jis numatė globalius pasikeitimus Žemėje auštant XXI amžiui. Konkrečiai 2011 m. didysis prancūzas neva žadėjęs daugybę žemės drebėjimų, taip pat nurodęs, kad iš vandens vėl iškils kitados nuskendęs žemynas. Veikiausiai jis turėjo omeny paslaptingąją Atlantidą. Bulgarė aiškiaregė Vanga 2011 metų nesiejo su kokiais nors gamtos kataklizmais, bet neva pranašavo trečiąjį pasaulinį karą, kuris turi prasidėti nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose. Teigiama, kad 2011 m. Vanga pranašavo katastrofą, susijusią su branduoline energija. Beje, nuo radioaktyvaus užterštumo pagal jos pranašystę turėtų nukentėti būtent Šiaurės pusrutulis, kuriame yra ir Japonija. Tiesa, kataklizmo priežastimi turėjo tapti karas, o ne avarija atominėje elektrinėje. Amerikietis aiškiaregys Edgaras Keisis (Edgar Cayce) beveik prieš 100 metų numatė, kad XXI a. pradžioje prasidės žemės drebėjimų laikotarpis, o nuo jų labiausiai kentės Japonija ir Pietryčių Azija. Be visa kita, jis, kaip ir Nostradamas, kalbėjo apie antrąjį Atlantidos pasirodymą, taip pat numatė, kad Japonija nustos egzistuoti kaip valstybė ir apskritai išnyks nuo Žemės paviršiaus - salas apsems vanduo. Kalbėdamas apie Žemės paviršiaus pasikeitimus, jis pranašavo, kad Ugnies žemės rajone atsiras naujas sąsiauris, kad Šiaurės Europa, taip pat Niujorkas su kai kuriais JAV Rytų pakrantės rajonais dings jūros gelmėse.

Bet dėl ko gali taip neįtikėtinai pasikeisti mūsų planeta? Kaip atpažinti neišvengiamą šių pokyčių artėjimą? Rusų mokslininkas Vladimiras Finogejevas iškėlė drąsią hipotezę, kad gamtinių ir socialinių kataklizmų artėjimą galima nuspėti pagal biologinius ženklus. Gresiančių globalių pasikeitimų indikatoriumi galima laikyti masinį žmonių ir gyvūnų agresijos protrūkį. Tai būtina atidžiai stebėti, kad laiku būtume įspėti apie artėjantį pavojų.

Emocijos naikina materiją

“Visi kietieji kūnai turi masę, o medžiagos pakitimai visada vėluoja palyginti su pokyčiais energijų lygmenyje”, - teigia V.Finogejevas. Žemės drebėjimai - tai tektoninių poslinkių Žemės plutoje rezultatas. Šiame procese dalyvauja didelės medžiagos masės. Dar prieš įvykstant žemyno plokščių judesiams, galima užfiksuoti elektromagnetinių ir gravitacinių signalų seriją. V.Finogejevo nuomone, lygiai tas pats yra ir su socialiniais sukrėtimais, kuriuose dalyvauja didelė žmonių masė - iš pradžių jie pasireiškia elektromagnetinėje aplinkoje. Ši elektromagnetinių signalų sistema destruktyviai veikia žmonių, gyvūnų, paukščių, vabzdžių elgseną. Norint geriau suprasti, kaip tai vyksta, galima pateikti tokią analogiją. Kaip žinoma, bet kokia mąstymo veikla yra susijusi su elektromagnetinių signalų žmogaus smegenų struktūrose atsiradimu. Šį signalą galima, tarkime, panaudoti žymekliui kompiuterio monitoriuje judinti. Įsivaizduokime atvirkštinį procesą: signalas užrašomas ir vėl nukreipiamas į smegenis, o šios generuoja mintis, nukreiptas į to paties žymeklio padėtį. Dabar sudėtingesnis uždavinys: stebėtojas mintimis naikina kompiuterio monitoriuje esantį objektą. Šį mąstymo procesą lydės destruktyvaus pobūdžio elektromagnetinis spinduliavimas. Jei smegenys gaus šį signalą atgal, tai sukels griaunamąją mintį, adekvačią anksčiau pasiųstajam signalui. O po minčių paprastai seka veiksmai... Taigi destruktyvus elektromagnetinis ir gravitacinis vaizdas, atsiradęs būsimųjų socialinių ir gamtinių kataklizmų vietose, skatina destruktyvų, tai yra agresyvų žmonių ir gyvūnų elgesį tose teritorijose. Pavyzdžiui, prieš socialinius sprogimus Tunise, Egipte, Libijoje rykliai staiga ėmė puldinėti žmones. Nepasitenkinimo, įtūžio, protesto procesai, siekimas sugriauti esamą režimą, išreikšti elektromagnetiniu impulsu, sukėlė agresyvų gyvūnų atsaką.

Norint suprasti tokio poveikio mechaniką, mokslininkas siūlo išnagrinėti paprastą griūvančio namo pavyzdį. Jis juk irsta pamažu: iš pradžių atomų ir molekulių lygmenyje, paskui atsiranda mikroskopinių plyšių, paskui didesnių, jau matomų. Tačiau namas yra ne tik materialus, bet ir elektromagnetinis bei gravitacinis objektas. Todėl keičiasi ir elektromagnetinis mirštančio namo vaizdas, atsiranda virpesių, atspindinčių irimo procesus. Žmogaus jutimo organai jų nefiksuoja, tačiau šie elektromagnetiniai signalai paveikia smegenis ir sukelia nesąmoningą baimę, nerimą, agresiją. Masinis biologinės agresijos pasireiškimas, lydimas galingos elektromagnetinės spinduliuotės, gali persidengti su natūraliu destruktyviu fonu potencialios katastrofos rajone, taip pat ir žemės drebėjimo. Sinchronizuojami destruktyvūs signalai, didėja amplitudė, kaupiasi griaunanti energija. Žinoma, žemės drebėjimas įvyktų ir be socialinės agresijos protrūkio, bet visai tikėtina, kad vėliau. Vadinasi, pasaulį gali sunaikinti kritinę masę pasiekęs žmogaus įniršis, provokuodamas pokyčius materialioje sferoje? O kur tas emocinis slenkstis, kurį peržengus galima sunaikinti pasaulį? Galbūt tai žino futurologai?

Technologiniai kenkėjai

Ne vienas garsus futurologas - Nikas Bostromas (Nick Bostrom), Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil), Elizeras Judkovskis (Eliezer Yudkowsky) - yra tos nuomonės, kad pagrindinis pavojus pasauliui gresia ne dėl gamtinių ir socialinių kataklizmų, o veikiau dėl nekontroliuojamo naudojimo naujausių technologijų, kurios bus aktyviai tobulinamos per artimiausius 20 metų. Be neabejotinos naudos ir esminio gyvenimo kokybės pagerinimo, visos šios technologijos gali būti žmonijai pavojingos. Tarkime, biotechnologijos ateityje turėtų įveikti ligas ir fizinę mirtį. Specialistai mano, kad jos greitai bus prieinamos net vaikams: mokinukai žais su genais ir ląstelėmis kaip šiandien su konstruktoriais ir paprastais žaislais, tiesiog namuose kurs gyvus dinozaurus ir nematytus žvėris, rengs klasėse jų konkursus. Futurologai pranašauja, kad namų laboratorijose bus galima sukurti nepaprastai pavojingus virusus ir bakterijas, o iš ten užkratas paplis po visą Žemę. Kadangi medicina ir biologija vystosi didžiuliu greičiu, ši prognozė gali išsipildyti jau po 10-15 metų.

Ne menkesnių problemų gali sukelti ir žmonijos laimėjimai nanotechnologijų srityje. Nanodydžių mechanizmai, populiariai vadinami nanorobotais, tam tikroje aplinkoje galės nesuskaičiuojamą daugybę kartų pasidauginti, panašiai kaip dauginasi gyva ląstelė. Tai, žinoma, bus didelis mokslo laimėjimas: naudojant specialiai užprogramuotus nanorobotus, bus galima pigiai gaminti bet ką. Bet jau šiandien baiminamasi, kad jie bus naudojami kariniais tikslais. Toks “nanokarys”, įdiegtas į žmogaus organizmą, nepastebimai dauginsis, o paskui puls, blokuodamas, tarkime, deguonies tiekimą kraujagyslėmis... Niekas negarantuos, kad nanomechanizmų dauginimosi procesą bus visad įmanoma kontroliuoti. Dar pavojingesniu už nanotechnologijas futurologai vadina dirbtinį intelektą - informacijos apdorojimo supertechnologijas. Neišvengiamai susidarys padėtis, kai žmogus taps labiausiai atgyvenusiu intelekto “modeliu” Žemėje, ir juo bus atsikratyta kaip senu baldu. Ne mažiau problemų kelia naujausi branduolinės energetikos laimėjimai. Pavyzdžiui, jei bus išplėtotos šaltosios branduolinės sintezės technologijos, bus įmanoma tiesiog bet kur kurti vandenilines bombas.

Iš viso to išplaukia tik vienas optimistinis argumentas: žmogus, kaip rūšis, geba atlaikyti pačias neįtikimiausias gamtines ir socialines negandas. Tam juos parengė evoliucija. O antroji išvada kelia nerimą: technologinėms katastrofoms motina gamta mūsų neparuošė. Futurologai žmonijai numatė skiriamąją ribą - 2030 metus. Nuo tada, teigia jie, nekontroliuojant savo neigiamų emocijų, kardinaliai nekeičiant rizikos vertinimo, žmonijai teks baimintis realios apokalipsės.