Ispanijos šiaurėje per parą užfiksuota 90 miško gaisrų, įtariami tyčiniai padegimai

Daugiau nei 600 gaisrinių gesino gaisrus, keletas miestų evakuoti, policija blokavo kelius ir automobilių magistrales.

Ispanijos vyriausybė teigė nerimaujanti, kad po neįprastai sausos žiemos kai kuriose Pietų Europos dalyse ir dėl klimato kaitos kylančios vidutinės temperatūros šiemet gali kilti daugiau miško gaisrų.

„Jie degina mūsų Astūriją. Turime reikalą su tikrais teroristais, kurie kelia pavojų gyvybėms, miestams ir gyvenvietėms“, – pareiškė Adrianas Barbonas, regioninės valdžios vadovas.

Per pastarąsias dvi dienas Astūrijoje ir kaimyniniame Kantabrijos regione gelbėjimo tarnybos jau likvidavo dešimtis gaisrų. Daugeliu atvejų miškai buvo sąmoningai padegti, vėliau liepsnas išsklaidė smarkus vėjas, pranešė valdžia.

Policija teigė pradėjusi keletą tyrimų, bet kol kas nenustačiusi nė vieno padegėjo. Už padegimą, atsižvelgiant į padarytą žalą, gali būti baudžiama iki 20 metų kalėjimo.

Anksčiau tyčiniai padegimai dažnai buvo siejami su piemenimis, ieškančiais daugiau ganyklų savo gyvuliams. 2017 metais Astūrija panaikino įstatymą, kuriuo buvo ribojamas gyvulių ganymas nuo gaisrų nukentėjusiuose miško plotuose.

„Tokie gaisrai neturi analogų, o stebėti, kaip ugnis užvaldo mūsų kraštą, yra siaubinga“, – sakė Oscaras Perezas, Luarkos savivaldybės, kurią sudaro 164 miestai ir gyvenvietės, meras.

Šis tankiai miškais apaugęs kalnų regionas yra vienas lietingiausių Ispanijoje, nors, regioninės valdžios duomenimis, kovo mėnesį čia dažnai kyla gaisrai.

Dėl mažo kritulių kiekio, aukštos temperatūros ir vėjų didžioji šiaurinės Ispanijos dalis atsidūrė padidintos rizikos zonoje.

Meteorologijos agentūros AEMET duomenimis, trečiadienį, kovo 29 dieną, Ispanijoje užfiksuotas didžiausias karštis per visą istoriją – temperatūra viršijo 7–14 laipsnių Celsijaus normą.

Anksčiau skelbta, kad Ispanijos rytuose kilo pirmasis šiais metais didelio masto miško gaisras, kurio metu iš viso nukentėjo 4 000 hektarų teritorijos.