35 metai po Černobylio nelaimės, pasekmės tebejuntamos iki šiolnuotraukos (22)

2021 balandžio 27 09:55:39 Perskaitė 274

Vakar sukako lygiai 35 metai, kai įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje, kurios pasekmes tebejaučiame iki šiol. Tai iki šiol yra sunkiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusių ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių bei pagal ekonominę žalą. Tiesiogiai nuo sprogimo ir radiacijos mirė dešimtys žmonių, dar tūkstančiams dėl gautos radiacijos dozės diagnozuotas vėžys.

 


Kaip skelbia Lietuvos radiacinės saugos centras, pagrindiniai veiksniai, nulėmę avariją, buvo šie: reaktorius neatitiko saugumo reikalavimų ir turėjo pavojingų konstrukcinių ypatumų; bloga eksploatacijos reglamento saugumo dalies kokybė, neefektyvi valdymo ir priežiūros sauga branduolinėje energetikoje, bendra branduolinio saugumo kultūros stoka tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu; personalas nebuvo pakankamai supažindintas su saugumui įtakos turinčiomis elektrinės funkcijomis, padarė daug klaidų ir pažeidė galiojančias instrukcijas bei bandymų programą.

Po Černobylio AE avarijos aplinkoje pasklido didžiuliai radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, tarp kurių svarbiausi buvo radioaktyvusis jodas I ir radioaktyvusis cezis (tai dirbtiniai radionuklidai, natūraliai jų gamtoje nėra). Radioaktyvūs debesys iš Černobylio nuslinko per visą europinę tuometinės SSRS dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją, taip pat ir Lietuvą.

Avarija Černobylio AE parodė, kad per palyginti trumpą laiką, kelias paras, radioaktyviųjų medžiagų gali pasklisti didelėje teritorijoje. Aplink Černobylio AE suformuota 30 km apsauginė zona iki šiol laikoma viena iš labiausiai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų vietų pasaulyje.

Didžiausias radioaktyviojo cezio iškritų tankis buvo nustatytas Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijose. Radioatyviosiomis medžiagomis buvo užteršta apie 150 tūkst. kvadratinių metrų buvusios SSRS teritorijos ir apie 45 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorija už buvusios SSRS ribų Šiaurės ir Rytų Europoje.

Didesnę apšvitą gavo Lietuvos gyventojai, dalyvavę Černobylio AE avarijos likvidavimo darbuose. Avarijos padarinius likvidavo daugiau kaip pusės milijono kareivių ir tam tikslui pašauktų atsarginių asmenų armija. Iš Lietuvos Černobylio AE avarijos pasekmių likvidavime dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. likviduotojų. Avarijos likviduotojai 1986-1989 m. dirbo didžiausio radioaktyviojo užterštumo teritorijose, vykdė radioaktyviojo užterštumo plitimo stabdymo, dezaktyvacijos ir kitus darbus. Šiems gyventojams vėliau buvo nustatytas santykinai didesnis įvairių susirgimų dažnis, ypač širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, greičiausiai dėl patirto streso.

Kai kurios Černobylio AE avarijos pasekmės jaučiamos iki šiol. Pastaraisiais metais energetikos ūkyje pradėjus naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, į Lietuvą įvežama medienos kuro iš Černobylio AE avarijos užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų. Kai kuriuose medienos kuro pelenų mėginiuose buvo nustatytas radioaktyvusis užterštumas, prilygstantis radioaktyviųjų atliekų lygiui. Siekiant užtikrinti, kad medienos kuro pelenai, naudojami dirbamiems laukams tręšti, nebūtų užteršti radionuklidais, teisinėmis priemonėmis yra apribotas įvežamos medienos kuro radioaktyvumas. Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio AE zonoje. Degant medžiams, miško paklotei, žolei, vis dar į aplinką patenka ilgaamžių radionuklidų.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net