2 nuotr.Nors Krymą Rusija aneksavo dar 2014 metais, daugelis pasaulio šalių, įskaitant ir pačią Ukrainą, niekada nepripažino pusiasalio prijungimo prie Rusijos. Pastarojo meto tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad būtent čia gali įvykti vieni pagrindinių Ukrainos-Rusijos karo mūšių.
JAV padės Ukrainai smogti
Po kelių mėnesių trukusių pasitarimų su oficialiais Ukrainos asmenimis, JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pripažino, kad planuojančiam atsiimti Krymą Kijevui gali reikėti papildomų pajėgumų. Tokią informaciją, remdamasis neįvardintais šaltiniais tarp oficialių JAV asmenų, paskelbė leidinys „The New York Times".
„Požiūris į esamą situaciją pradėjo keistis po to, kai Dž.Baideno administracija priėjo išvados, kad jeigu ukrainiečių kariai sugebės Rusijai parodyti, jog šiuo metu jos turimai Krymo kontrolei kyla pavojus, tai sustiprins Kijevo pozicijas bet kokiose ateities derybose", - nurodoma publikacijoje.
Pasak leidinio pašnekovų, nublanko ir nuogąstavimai, kad Kremlius gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą, nors tokia rizika vis dar išlieka.
„Šiuo metu Dž.Baideno administracija rengiasi vienam iš drąsiausių poelgių - padėti Ukrainai pusiasalio puolimo atveju", - teigė leidinys.
Pasak jų, prezidentas gali ryžtis tokiam žingsniui net ir tuo atveju, jeigu tai reikštų konflikto eskalaciją.
Kiek anksčiau Ukrainos žvalgybos vadas Kirilas Budanovas teigė, kad 2023 metų pavasarį Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuoja pradėti puolimą. Pasak jo, kovos veiksmų pikas tikėtinas kovą, o po jo, pradedant Krymu ir baigiant Donbasu, prasidės priešo pozicijų puolimas. K.Budanovas nurodė, kad pagrindinis Kijevo tikslas - atkurti 1991 metais buvusias šalies ribas.
Rusai nori branduolinio karo?
Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas vėl grasina Vakarams branduoliniu karu. „The Guardian" informuoja, kad tokiais grasinimais jis ketvirtadienį svaidėsi savo „Telegram" kanale.
„Rytoj NATO Ramšteino bazėje didieji karo vadai aptars naujas taktikas ir strategijas bei naujos sunkiosios ginkluotės ir sistemų tiekimą Ukrainai. Tai vyks iš karto po forumo Davose, kur politinių vakarėlių dalyviai nuolat kartojo: „Tam, kad įsivyrautų taika, Rusija turi pralaimėti". Tačiau nė vienam jų nešauna į galvą padaryti elementarią išvadą: branduolinės galios pralaimėjimas konvenciniame kare gali išprovokuoti branduolinį karą", - tikino D.Medvedevas.
Jis pabrėžė, kad tai turėtų būti „akivaizdu", nes „branduolinės galios nepralaimi konfliktų, nuo kurių priklauso jų likimas". Tai - ne pirmas kartas, kai D.Medvedevas dalinasi panašaus turinio žinutėmis. Rusijos karinė doktrina branduolinio ginklo naudojimą leidžia tik kai kuriais atvejais, įskaitant tada, kai šalies nacionaliniam saugumui yra kilusi „kritinė" grėsmė.
Kryme stebimas rusų armijos aktyvumas
Pastaruoju metu okupuotame Kryme daugėja Rusijos kareivių, „Facebook" paskyroje pranešė Krymo totorių tautos Medžliso vadovas Refatas Čubarovas.
„Kryme pastarosiomis savaitėmis akivaizdžiai padaugėjo Rusijos okupacinės kariuomenės, dauguma jos dalinių dislokuoti Krymo šiaurėje, taip pat Sovetskio, Nyžnohirskio ir Kirovskės rajonuose. Gaudami kareivio algą į rankas, mobilizuotieji pralėbauja ją per kelias dienas artimiausiose girdyklose", - papasakojo R.Čubarovas.
Medžliso vadovas pažymėjo, kad dauguma į Krymą siunčiamų Rusijos kariškių yra kilę iš depresyvių savo šalies regionų. Anot jo, Rusijos karininkai verčia vietos verslininkus nemokamai remontuoti karinius automobilius ir kitą techniką.
