1 nuotr.Daugelis žino, kad Suomija išsiskiria socialinių paslaugų ir socialinės rūpybos sektoriumi. Kažkas yra girdėjęs apie tai, kad kadaise ji, kaip ir Lietuva, buvo carinės Rusijos dalimi, o XX a. pradžioje sėkmingai pasipriešino Sovietų Sąjungai ir taip išsaugojo savo nepriklausomybę. Kuo dar gali nustebinti ši, 338 424 kvadratinių kilometrų ploto, šalis, turinti 5,5 mln. gyventojų?
Ne paslaptis, kad suomiai labai mėgsta pirtis, todėl jos įrenginėjamos visur, įskaitant daugiabučius. Preliminariais paskaičiavimais, šalyje veikia apie 2 mln. pirčių, o žodis „sauna“ yra populiariausias suomiškas žodis pasaulyje.
Nuo 1948 m. visose Suomijos mokyklose maitinimas yra nemokamas. Mokinio pietus būtinai sudaro karštas patiekalas, daržovės arba švieži vaisiai, duona, sviestas arba margarinas ir gėrimas (pienas, kefyras, sultys). Vidutiniškai vieno mokinio pietūs valstybei kainuoja 2,8 euro.
Įvertinus tai, kad vidutinė pensija šalyje siekia 1680 eurų, tai tikrai nėra daug. Beje, vyrų pensijos Suomijoje yra didesnės už moterų. Jie gauna 1898 eurų, dailiosios lyties atstovės - „tik“ 1499 eurus.
Suomijoje užsienietiški filmai ir užsienietiškos laidos rodomos su subtitrais, bet be vertimo. Būtent todėl suomiai nuo vaikystės gerai supranta užsienio kalbą - apklausos rodo, kad net 80 proc. suomių gali susikalbėti angliškai.
Gali suomiai pasigirti ir savo gamta. Šalyje yra apie 190 tūkst. ežerų, kurie užima 9 proc. jos ploto. Ir dar Suomija turi 179 584 salas. Tai - antroji pasaulyje valstybė, po Švedijos, pagal salų skaičių.
Prisiminus, kad Suomija - Kalėdų Senelio šalis, nereikėtų nustebti čia išvydus elnią su šviečiančiais ragais. Nors tam yra ir praktinis paaiškinimas. Kadangi elniai ir briedžiai, ypač tamsiu paros metu, dažnai tapdavo eismo įvykių aukomis, elnių augintojai nusprendė gyvūnų ragus nupurkšti specialiu mišiniu, kuris išdžiūvęs veikia kaip atšvaitas.
Ir dar viena įdomi detalė - Suomijoje net 99 proc. šiukšlių nepasiekia sąvartynų. Šiuo metu maždaug 60 proc. šiukšlių yra sudeginama taip gaunant šilumą ir elektros energiją. 39 proc. atliekų perdirbama ir prikeliama „antram gyvenimui“.
