Ketvirtadienį įvykęs balsavimas dėl Rusijos pašalinimo iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sustiprina šį forumą ir siunčia aiškią žinią, kad „didelio masto" pažeidėjai negali būti jos nariais, teigė žmogaus teisių organizacijos. Tačiau akivaizdu, kad neapykanta civilizuotam pasauliui persmelktą agresyvią valstybę būtina kuo skubiau pašalinti iš visų organizacijų ir visiškai izoliuoti.
JT Generalinė Asamblėja Niujorke didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Maskva nebespręstų dėl kitų valstybių žmogaus teisių padėties po to, kai pati buvo apkaltinta karo nusikaltimais per šešias savaites trunkančią invaziją į Ukrainą. Rusija pasitraukė iš ŽTT iš karto po to, kai buvo sustabdyta jos narystė.
Pasaulį sukrėtė įrodymai apie rusų okupantų surengtas civilių žudynes Bučoje ir kituose Kijevo apylinkių miestuose.
2006 metais įsteigtą ŽTT sudaro 47 valstybės narės, kurias renka Generalinė Asamblėja. Taryba propaguoja ir gina visas žmogaus teises visame pasaulyje, o narystė reiškia atsakomybę laikytis aukštų standartų. Vienintelė šalis, kurios narystė anksčiau buvo sustabdyta, buvo Libija 2011 metais.
Niujorke 93 šalys balsavo už Rusijos narystės sustabdymą, 24 šalys buvo prieš, taigi, „už" balsavo gerokai daugiau nei reikalinga dviejų trečdalių dauguma. 58 šalys - susilaikė.
Išmetė agresorių
Šalies agresorės ambasadorius prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas postringavo, kad sustabdymas buvo „neteisėtas ir politiškai motyvuotas žingsnis" ir kad Maskva bet kuriuo atveju „sąmoningai priėmė sprendimą pasitraukti iš anksto".
JAV atstovė Šeba Kroker (Sheba Crocker) sakė, kad dėl Rusijos „civilių gyventojų žudynių ir bandymo sugriauti pasaulio tvarką jos dalyvavimas JT ŽTT tapo farsu ir pakenkė JT patikimumui. Rusija pasitraukė iš ŽTT; ji turi dabar pat pasitraukti ir iš Ukrainos".
Jungtinės Karalystės atstovas Saimonas Menlis (Simon Manley) sakė, kad narystė Taryboje yra „privilegija, o ne teisė" ir kad jos nariai turi laikytis aukščiausių standartų.
Vokietijos misija tiesiog pareiškė, kad Rusijos „šiurkštūs ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai nesuderinami su naryste JT ŽTT".
Kasmet renkama trečdalis tarybos narių, o šalys gali dirbti tik dvi trejų metų kadencijas iš eilės. Jos nariai proporcingai pasiskirstę pagal penkis geografinius regionus.
Rusija ir Ukraina buvo išrinktos į tarybą kaip dvi Rytų Europos valstybės, kurios turėjo dirbti 2021-2023 metais. Pasitraukus Rusijai, bus surengti rinkimai į jos vietą.
Kinijos eilė?
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos kaltina regionines grupes, kad jos, pateikdamos tiek pat kandidatų, kiek yra laisvų vietų, pakreipia rinkimus savo naudai.
Nevyriausybinės organizacijos „UN Watch", stebinčios JT veiklą, vykdomasis direktorius Hilelas Nojeris (Hillel Neuer) sakė, kad rinkimų procesas buvo sukurtas siekiant pašalinti didžiausius pasaulio žmogaus teisių pažeidėjus, tačiau paprastai atsitinka taip, kad priespaudos režimai įgyja tarptautinį teisėtumą.
NVO agitavo už Rusijos pašalinimą iš Tarybos ir teigė, kad nuo šiol sieks, jog ir kitos narės, kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais, būtų šalinamos iš ŽTT.
„Kitos šalys mūsų sąraše: Kinija - milijonas musulmonų stovyklose; Kuba - tironija; Eritrėja - vergų darbas; Libija - migrantų kankinimas; Mauritanija - vergija; Pakistanas - teroristų priėmimas; Venesuela - valstybės žlugimas", - sakė H.Nojeris.
Tačiau kampanijos už uigūrus dalyvis Rušanas Abasas (Rushan Abbas) sakė, kad Rusijos pašalinimas neskatins balsavimo dėl Kinijos narystės sustabdymo. Pasak jo, skirtingai nuo Rusijos, per daug šalių gauna ekonominės „naudos iš Kinijos".
Pastarajame JT ŽTT posėdyje jau pasigirdo ir sveiko proto balsų, kad Rusiją reikia pašalinti iš absoliučiai visų tarptautinių organizacijų. Tačiau pripažįstama, jog tai bus ilgas procesas dėl daugelio valstybių konjunktūrinio elgesio ir neprincipingumo.