1 nuotr.Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad, užbaigus karą Ukrainoje, norėtų „denacifikuoti" ir „demilitarizuoti" Lenkiją. Taip jis sureagavo į Lenkijos prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovo Marčino Pšidačo (Marcin Przydacz) žodžius apie tai, kad Varšuva laukia, jog Vašingtonas, mainais į lenkų ukrainiečiams atiduotą ginkluotę, atsiųs naują. Jis patikslino, kad tai turėtų būti tankai „Abrams" ir raketiniai kompleksai „Patriot". M.Pšidačas pabrėžė, kad pagrindinis Varšuvos tikslas yra Rusijos atgrasymas.
„Esu ne kartą sakęs, kad kova su satanizmu turi būti tęsiama visoje Europoje ir pirmiausia - Lenkijos teritorijoje. Tad lenkai laiku susivokė", - parašė R.Kadyrovas savo „Telegram" kanale.
Pasak jo, Lenkijos regionas Silezija, už kurio autonomiją pasisako „vis daugiau ir daugiau" kasmetinio maršo dalyvių, nusipelnė ypatingo nepriklausomo statuso.
R.Kadyrovo nuomone, ten būtina pravesti referendumą, o Rusija yra pasirengusi padėti jį organizuoti.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Lenkija suskubo stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Gynybos ministerijos vadovas Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak) 2022 m. liepą pažadėjo, kad šalis turės pačią stipriausią sausumos kariuomenę iš visų europinių NATO narių.
Praėjusių metų balandį Lenkija iš JAV įsigijo 250 tankų „Abrams".
Pasak M.Blaščako, pirmąsias, apmokymams skirtas, kovos mašinas lenkų kariai gavo liepos viduryje. Paskutiniai tankai Lenkiją turėtų pasiekti 2026 metais. Taip pat liepą JAV permetė į Lenkiją penktos kartos naikintuvus „Boeing F-22 Raptor". Jie buvo skirti NATO rytinio flango stiprinimui.
