Popiežius Pranciškus penktadienį padalytos Kipro salos bažnyčioje surengė ekumeninę maldą už migrantus ir pabėgėlius – jis pasisakė prieš „uždarumą ir išankstinį nusistatymą.“
Buvo tikimasi, kad Pranciškus pasiims į Italiją 50 migrantų – tai paskatino dar daugiau žmonių suplūsti į Šventojo Kryžiaus bažnyčią, kai kurie tikėjosi, kad ir jie gali gauti galimybę pradėti ten naują gyvenimą. Katalikai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos užpildė Nikosijos bažnyčios suolus visai greta Jungtinių Tautų patruliuojamos buferinės zonos, skiriančios miestą ir Viduržemio jūros salą, kuri yra viena svarbiausių nuo karo ir skurdo bėgančių žmonių atvykimo vieta.
„Jūsų buvimas, broliai ir seserys migrantai, labai reikšmingas šiai šventei“, – sakė 84 metų pontifikas. Jis gyrė „svajonę apie žmoniją, laisvą nuo skiriančių sienų, priešiškumo, kur nebėra svetimųjų, o tik bendrapiliečiai – skirtingi, bet kurie didžiuojasi įvairove ir individualumu, kurie yra Dievo dovana.“
Migrantų padėtis ir brolybės samprata yra pagrindinės Pranciškaus vizito temos. Šeštadienį jis keliauja į Graikiją, ten lankysis Lesbo saloje, kur yra svarbus migrantų centras.
Pranciškus – tai jo 35-oji tarptautinė kelionė nuo 2013 m., kai tapo popiežiumi, – yra antrasis Kipre apsilankęs katalikų pontifikas po Benedikto XVI, ten buvojusio 2010 metais.
„Skausmingas padalijimas“
Kipras padalintas nuo 1974 m., kai Turkijos pajėgos įsiveržė ir užėmė trečdalį salos, šiaurinę jos dalį, reaguodamos į karinį perversmą, kurį rėmė tuo metu valdžioje buvusi Graikijos chunta. Tik Ankara pripažįsta Šiaurės Kipro Turkijos Respubliką, tarp abiejų pusių tvyro įtampa.
Graikiškai kalbantys pietūs kaltina šiaurę siunčiant migrantus per žaliąją liniją ir teigia, kad dabar sulaukia pirmą kartą prašančiųjų prieglobsčio daugiausiai iš visų ES valstybių narių. Vidaus reikalų ministerija savo pareiškime apkaltino Turkiją, kad siunčia nelegalius imigrantus per okupuotą Kipro šiaurę ir „sistemingai pasitelkia migracijos problemą prieš Kiprą“.