Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) energijos krizės akivaizdoje su tiesiogine žinia kreipėsi į Vokietiją. „Mano žinutė Vokietijai yra: būkite bendruomeniški, solidarūs su visais kitais", - pareiškė jis penktadienį Prahoje, kur vyksta ES viršūnių susitikimas. Sudėtingu laikmečiu esą visi turi susitarti dėl bendro vardiklio, o ne dėl vardiklio, tinkamo vienai šaliai.
M.Moravieckis turėjo omenyje Vokietijos priimtą 200 mlrd. eurų paramos paketą, kuriuo norima padėti amortizuoti aukštas energijos kainas verslui ir žmonėms. Kai kurios ES šalys šį paketą kritikuoja ir vadina savanaudišku.
Anksčiau Lenkija reikalavo iš Vokietijos reparacijų už Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos metu padarytos žalos, pagal tą patį principą, kuriuo remiantis mokamos reparacijos Izraeliui. Bet Vokietija antradienį atmetė šį reikalavimą, eilinį kartą parodydama, kad skirtingų tautų kraujas vertinamas skirtingai.
Lankydamasi Varšuvoje, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock) pareiškė, kad šį klausimą vyriausybė Berlyne laiko „uždarytu". Nepaisant to, pasak ministrės, Vokietija nesikrato atsakomybės. „Mūsų amžina užduotis - neužmiršti neapsakomų kančių, kurias Lenkija patyrė dėl Vokietijos", - kalbėjo A.Berbok.
Ministrės teigimu, Vokietija Lenkijoje vykdė „nežmonišką priespaudos, germanizacijos ir naikinimo kampaniją", kuri ten sukėlė „išskirtinį skausmą", juntamą iki šių dienų. Nors, anot A.Berbok, ne visi jos tautiečiai tai pripažįsta, Vokietija negali leisti, kad tai pasimirštų.
Kalbėdamas šalia A.Berbok, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignevas Rau (Zbigniew Rau) savo ruožtu teigė esąs „tikras, kad Vokietijos vyriausybės pozicija šiuo klausimu dialogo metu dar pasikeis". Pasak jo, nėra tokios moralinės ar teisinės sistemos, „pagal kurią nusikaltėlis galėtų nepriklausomai ir vienašališkai apibrėžti savo kaltę ir atsakomybę".