respublika.lt

Italiją valdys margaspalviai tautininkai?

Komentuoja Vitalijus BALKUS

(63)
Publikuota: 2022 rugsėjo 27 14:52:00, Marius Kundrotas
×
nuotr. 1 nuotr.
Džordžija Meloni, Matėjas Salvinis ir Silvijus Berluskonis. Italijos prezidentūros nuot.

Pasak rinkėjų apklausų, sekmadienį vykusius Italijos parlamento rinkimus laimi dešiniosios partijos. Televizijos kanalo „Sky TG24" surengtos apklausos duomenimis, dešiniųjų jėgų koalicija surinko 42 proc. balsų, kairieji - 28,3 proc., populistai iš „Penkių žvaigždučių judėjimo" - 16,4 proc. Televizijos kanalo RAI duomenimis Deputatų Rūmuose dešinieji gaus 227-257 iš 400 mandatų, o Senate jie turės 111-131 iš 200 mandatų.

 

Dešiniųjų koaliciją sudaro itin marga publika. Stipriausi ir populiariausi čia - konservatyvūs tautininkai: „Italijos broliai". Jaunesniaisiais jų partneriais pretenduoja tapti populistinių tautininkų partija „Lyga" ir liberaliai populistinė partija „Pirmyn, Italija".

„Italijos brolių" politinės tradicijos šaknys - 1946 m. įkurtas Italijos socialinis judėjimas, kurio itališko pavadinimo santrumpa MSI dar versta žodžiais: Mussolini sempre immortale (Musolinis amžinai nemirtingas). Kaip rodo ši dviprasmė santrumpa, iš pradžių tai buvo neofašistinis judėjimas, ilgainiui evoliucionavęs į konservatyviai tautišką.

1995 m. jis persivadino į Nacionalinį aljansą, atsikratydamas paskutinių sąsajų su autoritarine praeitimi, o 2009 m. prisijungė prie populistinės partijos „Pirmyn, Italija". 2012 m. nuo jos atsiskyrė ir pasivadino „Italijos broliais", vadove tapo Džordžija Meloni (Giorgia Meloni).

„Pirmyn, Italija" - tai personalinė prieštaringai vertinamo oligarcho Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) partija. Europiniu lygiu ji siejosi su liberaliai konservatyviomis partijomis.

„Lygos" partija gimė kaip Šiaurės lyga, jos tikslas buvo šiaurinės Italijos atsiskyrimas, o vėliau - didesnės regioninės teisės pietinės Italijos atžvilgiu. Tam pasitelkti ir socialiniai stereotipai (darbšti šiaurė prieš tinginius pašalpinius pietus), ir istorinės spekuliacijos (šiaurė sieta su keltais, pietūs - su heleniškai romaniška kultūra). Ilgainiui ši partija persiorientavo į itališkąjį nacionalizmą, labiausiai garsėdama kova su masine imigracija ir socialinėmis iniciatyvomis. Šiandieninis jos lyderis - Matėjas Salvinis (Matteo Salvini).

Nors „Italijos broliai" pasižymi tautiniu konservatizmu, „Lyga" - socialiniu populizmu, o „Pirmyn, Italija" - liberaliu populizmu, panašu, jog didžiausiu iššūkiu projektuojamai jų koalicijai taps tarptautinė politika. „Lyga" ir „Broliai" - euroskeptiškos partijos, „Pirmyn, Italija" veikiau už Europos Sąjungą, nei prieš. Be to, „Broliai" vienareikšmiai pasisako prieš Rusijos imperializmą ir už Ukrainos laisvę bei teritorinį vientisumą, tuo metu S.Berluskonis garsėjo pragmatiškais santykiais su Rusija, o M.Salvinis - marškinėliais su Vladimiro Putino atvaizdu.

Taigi, tolesnis italų tautininkų ir pačios Italijos veidas priklausys nuo to, kam koalicijoje bus patikėti tarptautiniai reikalai. Jei „Italijos broliams", tai briuseliniams kosmopolitams bus dar sunkiau klijuoti visiems Europos tautininkams Kremliaus agentų etiketes, italų tautininkai stos greta švedų, estų, latvių, lenkų, lietuvių ir pačių ukrainiečių tautininkų, ginančių Ukrainos laisvę nuo Maskvos agresijos. Jei Italijos užsienio politika bus patikėta „Lygai" ar S.Berluskoniui, ši koalicija stos į vieną gretą su prancūzų „Nacionaliniu sambūriu" ir „Alternatyva Vokietijai", kurie iš tiesų flirtuoja su Kremliaus režimu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) jau pareiškė, kad Italijai pasukus Lenkijos ar Vengrijos keliu bus pasitelktos priemonės. Iš konteksto galima spręsti, kad italams atsisakius Europos centralizacijos, masinės imigracijos ir genderinės ideologijos galimos drastiškos finansinės sankcijos. Lenkija ir Vengrija, mokančios įmokas į Europos Sąjungos biudžetą, jau praranda jo išmokas. Vis panašiau, kad laisvoms Europos tautoms grasinama gorbačiovine blokada, bet tai tik stiprina pasipriešinimą.

Komentuoja politikos apžvalgininkas Vitalijus BALKUS:


S.Berluskonis jau seniai rodo simpatijas V.Putinui. Galimai jaučia net asmeninį bendrumą, abu jie linkę į asmenybės kultą. M.Salvinis irgi žinomas palankumu Kremliaus šeimininkui. Visgi, kalbant apie Europos tautininkus ar bent jau konservatyvias jėgas, svarbu suvokti skirtumą tarp prorusiškų akcentų vidinėse kovose ir tarptautinės politikos esant valdžioje. Patekus į valdžią italų tautininkams teks laviruoti tarp JAV, Briuselio, Maskvos. Žinant dabartinę Vakarų opiniją radikalių posūkių Maskvos kryptimi vargu, ar reiktų tikėtis.

Jei kalbėsime apie euroskeptinę dimensiją, tai S.Berluskonis yra pragmatikas ir visada veikdavo taip, kaip jam naudinga. Visgi jis jau turėjo konfliktą su Briuseliu, kai italų Lampedūzos saloje nebetilpo migrantai. Tada S.Berluskonis siūlė išdalinti migrantus po Europos valstybes, įskaitant Rytų Europą. Maždaug - gaunate išmokas, prisiimkite ir dalį naštos. Tada Briuselis buvo didžiai supykęs, S.Berluskonį vadino kone fašistu: girdi, kaip galima žmones stumdyti, tarsi daiktus. O paskiau Briuselis pats perėmė skirstymo politiką.

Šiandien „mūsų", o ir Europos oficiozinė spauda ateinančias jėgas vėl vadina fašistinėmis. Nieko nuostabaus. Jei tik politinė jėga nėra orientuota į Europos centralizaciją ar globalizaciją vertina ne tiktai kaip absoliutų gėrį, jai ir klijuojamos tokios etiketės. Žinoma, Italijoje esama ir tikrų fašistų, pavyzdžiui - „CasaPound", bet jokiu būdu ne kuri nors iš šiandien ateinančių partijų. Dž.Meloni šūkis - „Dievas, Tėvynė, šeima" - apibrėžia jos partiją kaip konservatyvią.

Keista, kad Europoje, kuri iškilo ant krikščionybės pamato, laikytis krikščioniškų pažiūrų šiandien - kone nusikaltimas. Jeigu Europa atsisakys krikščioniško pamato, kaip kultūrinio kodo, šią vietą užims kažkas kito. Tai gali būti islamas, gali būti ir kokia kita ideologija: 72 lytys irgi yra savotiškas tikėjimas, nes objektyvių įrodymų čia nėra ir būti negali.

Na, o kalbant apie tai, kad Italijai gali būti taikomos kokios nors sankcijos, svarbu prisiminti, kad skirtingai, nei Vengrija ar Lenkija, Italija yra senosios Europos dalis. Vieną valstybę Europos Sąjunga jau prarado - Jungtinę Karalystę. Praradus Italiją tai jau būtų Europos Sąjungos galo pradžia. Briuselis tokiais pareiškimais tik suteikia indulgenciją nacionalinei valdžiai atsakomybę už visas nesėkmes priskirti jam. O čia jau arti ir „Italexit".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
56
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (63)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s