1 nuotr.Pasaulinės išlaidos branduoliniams ginklams pernai buvo rekordinės. Devynios branduolinį ginklą turinčios šalys 2025 m. savo branduoliniam arsenalui kartu išleido beveik 119 mlrd. dolerių (103 mlrd. eurų), antradienį pranešė Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN).
Tai yra padidėjimas 19 proc., lyginant su ankstesniais metais.
Vadinasi, šios šalys pernai, kartu paėmus, kas sekundę savo branduolinių ginklų arsenalui išleido daugiau kaip 3,2 tūkst. eurų.
ICAN buvo Branduolinių ginklų uždraudimo sutarties (TPNW) varomoji jėga. Už tai ji 2017 m. gavo Nobelio taikos premiją. Sutartis įsigaliojo 2021 m.
2025 m. JAV branduoliniams ginklams skyrė daugiau lėšų bei aštuonios kitos šalys kartu paėmus, teigiama ICAN ataskaitoje.
Iš viso Vašingtonas investavo 69,2 mlrd. dolerių. Toliau eina Kinija su 13,5 mlrd. Didžioji Britanija su 12,6 mlrd. dolerių investicijomis išstūmė Rusiją iš trečiosios vietos. Rusijos išlaidos sudarė 9,5 mlrd. dolerių.
ICAN duomenimis, daugiausiai branduolinių ginklų turi Rusija – 5 420. Toliau rikiuojasi JAV (5 042), Kinija (620), Prancūzija (300), Didžioji Britanija (225), Indija (190), Pakistanas (170), Izraelis (90) ir Šiaurės Korėja (60).
Jau pirmadienį Stokholmo taikos tyrimo institutas (SIPRI) įspėjo dėl didėjančios branduolinių ginklų reikšmės tarptautinėje saugumo politikoje.
Šalys vis labiau branduolinius ginklus naudoja kaip nacionalinės galios politikos instrumentą ir taip niekais paverčia dešimtmečių pastangas sumažinti branduolinių ginklų skaičių ir vaidmenį, teigė SIPRI.
Branduolinėmis valstybėmis laikomos JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Pakistanas ir Šiaurės Korėja.
