Energetinė krizė, kurią Europoje sukėlė jos pačios politikai, prasidėjo dar 2021 metais. Tai, duodama interviu, pareiškė buvusi Austrijos URM vadovė Karina Kneisl (Karin Kneissl), informuoja TASS.
„Elektros energijos sektoriuje krizė prasidėjo dar gerokai prieš dujų krizę. Tai - pastarųjų 15-18-os metų liberalizacijos pasekmės. Mes energetinės krizės sąlygomis gyvename nuo 2021 metų balandžio, tai yra daugiau negu metus. Turime situaciją, kurią patys išprovokavom", - buvo įsitikinusi eksministrė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu Europos elektros energijos rinka veikia vadovaudamasi „kažkokiais visiškai nesuprantamais principais". Jos negalima pavadinti klasikine paklausos ir pasiūlos rinka. Buvusios ministrės vertinimu, rinka dirbtinai buvo stumiama atsinaujinančios energijos linkme, todėl ji netruko „smarkiai persikreipti".
K.Kneisl pabrėžė, kad šiuo metu Europa susiduria su milžiniška krize todėl, jog pastaraisiais metais labai mažai investavo į dujas bei naftą, o turimas lėšas skyrė kitoms sritims.
„Pasiūla mažėja, bet paklausa išlieka, o po pandemijos net ir auga. Per pusantrų metų trukusį pandemijos laikotarpį buvo ganėtinai ramu. Šiandien mes galime pasidžiaugti nebent tuo, kad vis dar žema paklausa išlieka gausybę naujų ribojimų ir karantinų įvedančioje Kinijoje", - pabrėžė diplomatė.
Jos vertinimu, po 2021 metų balandžio elektros energija Europoje brango 30-40 proc. Dabar brangimas siekia iki 400 procentų. Tai lemia ne tik gamybos, bet ir eilinių namų ūkių nuosmukį.
„Į susidariusią situaciją jau sureaguota Didžiojoje Britanijoje. Ji nepriklauso ES, tačiau tokios nuotaikos, kai žmonės tiesiog boikotuos už sunaudotą elektros energiją gaunamas sąskaitas, gali išplisti. Juolab, kad elektros energijos krizė prasidėjo gerokai prieš dujinę krizę", - apibendrino K.Kneisl.