„Ekonomikos infarktas". ES planas riboti dujų vartojimą sulaukia šalių narių pasipriešinimo

Ispanija ir Portugalija sau nekenks

Ispanijos vicepremjerė ir Šalies ekologinių pokyčių bei demografinių iššūkių ministrė Teresa Ribera (Teresa Ribera Rodríguez) leidinio „El Pais" teigimu, pareiškė, kad šalis nėra pasirengusi prisijungti prieš šios ES iniciatyvos.

„Kadangi net nebuvo atsiklausta mūsų nuomonės, mes negalime sutikti su tokiu neproporcionaliu pasiaukojimu", - sakė ji netrukus po EK pristatyto „efektyviausio ir teisingiausio" dujų taupymo plano surengtoje spaudos konferencijoje.

Ministrė patikino, kad nepaisant to, kokios bus aplinkybės, „ispanų šeimos nenukentės dėl jų namuose atjungtų dujų ar elektros". Ji taip pat patikslino, kad šalies energetikos sektorius jau dabar sureguliuotas taip, kad veiktų „ekonomiškiausiai bei efektyviausiai", todėl vykdomoji valdžia net nesvarstys dujų ar elektros energijos tiekimo ribojimo vartotojams.

Pasak T.Riberos, Ispanija gina europines vertybes ir solidarizuojasi su likusiomis ES šalimis-narėmis, tačiau „nekenkiant buitiniams ir pramoniniams vartotojams", kurie ir taip ilgą laiką „mokėjo labai aukštą kainą", todėl nenusipelnė to, kad „jiems būtų taikomi ribojimai".

„Ispanija pasisako už solidarumo principą, tačiau reikia suvokti, kaip geriausiai jį būtų galima išreikšti", - patikslino ministrė.

„El Pais" žurnalistai Briuselio iniciatyvą įvardino kaip „neįtikėtina", kadangi, remiantis ja, visoms šalims, neįvertinus jų klimatinių ypatybių ar priklausomybės nuo Rusijos tiekiamų dujų apimčių, buvo nustatyti vienodi jų naudojimo mažinimo rodikliai.

T.Ribera priminė, kad Ispanija turi platų regazifikacijos gamyklų tinklą. Jos nuomone, tikrasis solidarumas būtų ne mažinti tiekimą savo šalies vartotojams, o pasidalinti turima infrastruktūra su likusiomis ES šalimis.

„Ispanija sugaišo metų metus investuodama milžiniškas, iš namų šeimininkių ir įmonių mokamų mokesčių surinktas lėšas tam, kad sukurtų galingą regazifikacijos gamyklų tinklą. Skirtingai nuo kitų šalių mes, ispanai, vertinant situaciją iš energetikos pozicijos, niekada betiksliai jos nešvaistėme", - pabrėžė ministrė.

Ji taip pat paragino Briuselį surengti atvira, skaidrų ir pagarbų priemonių, kurias būtų galima taikyti siekiant optimizuoti dujų vartojimą, aptarimą. Politikės nuomone, Ispanija, tapusi „vartais" maždaug 30-iai procentų į Europą tiekiamų suskystintų gamtinių dujų, gali suvaidinti esminį vaidmenį ir palaikyti kaimynus išnaudodama savo išvystytą infrastruktūrą.

„Ispanija, mokėdama gerokai daugiau negu daugelis jos europinių partnerių, savo namų darbus šioje srityje padarė. Todėl mes pasisakome prieš papildomų įpareigojimų priskyrimą", - pabrėžė viceministrė. Ji leido suprasti, kad tokios pozicijos ispanai laikysis ir liepos 26-ąją įvyksiančiame ES šalių-narių energetikos ministrų susitikime.

Priminusi, jog vis garsiau kalbama apie tai, kad Rusija gali visiškai nutraukti dujų Europai tiekimą, ministrė patikino, kad Ispanijai tai netaps problema, nes dujų importas iš šios šalies yra „labai ribotas".

Tai, kad nepritaria EK pasiūlymui solidariai mažinti dujų vartojimą, pareiškė ir Portugalijos valstybės sekretorius Energetikos ir aplinkosaugos klausimais Žoau Galamba (João Galamba).

„Portugalijai tai nėra priimtina. Portugalija pasisako prieš šį Komisijos pasiūlymą, kadangi pastaroji neįvertino tarp šalių esančių skirtumų", - sakė jis leidiniui „Expresso".

Ž.Galambos teigimu, tokia EK iniciatyva Portugaliją gali palikti be elektros. Lisabona vartojimo mažinimo idėjai pritarti atsisakė netrukus po to, kai paaiškėjo, kad Madridas jai irgi nepritaria.

Vokietijos ekonomika be rusiškų dujų pasmerkta

Visiškai atsisakius rusiškų dujų, Vokietijos ekonomiką gali ištikti „infarktas". Tai, kalbėdamas televizijos kanalo ZDF eteryje, pareiškė šalies Chemijos pramonės asociacijos vadovas Kristijanas Kulmanas (Christian Kuhlmann).

„Paskelbus dujinį embargą reikėtų ruoštis galimam Vokietijos ekonomikos infarktui. Ypatingai - daug energetinių išteklių reikalaujančioje chemijos sferoje, be kurios bus paralyžiuota ir visa likusi pramonė", - teigė K.Kulmanas.

Jis patikslino, kad chemijos ir farmacijos pramonė jau šiandien susiduria su tam tikrais sunkumais, kadangi jos suvartoja maždaug 15 proc. viso šaliai tiekiamų dujų kiekio. Likus be dujų miglota taptų ir keramikos pramonės, gaiviųjų gėrimų bei maisto produktų gamintojų ateitis.

Pasak vadovo, cheminiai produktai būtini absoliučiai daugumui Vokietijoje vykdomų gamybinių procesų. Jis perspėjo, kad nutrūkus dujų tiekimui iš Rusijos, šalies lauks labai nemalonios pasekmės.

Liepos 20-ąją Bundestago deputatas Jevgenijus Šmidtas, atstovaujantis partiją „Alternatyva Vokietijai" pareiškė, kad tik rusiškos dujos leis Vokietijai šią žiemą išvengti energetinės krizės.

Pasak jo, geriausiai Vokietijos interesus atitiktų visų pajėgumu veikiantys dujotiekiai „Nord Stream 1" ir „Nord Stream 2".

ES narės prieš žiemą skuba papildyti savo dujų saugyklas, o Briuselis įspėjo, kad jei dabar dujų vartojimas nebus dar labiau sumažintas, šaltesniais mėnesiais kai kurios iš jų susidurs su sunkumais, jei Rusija visiškai nutrauks tiekimą, o toks scenarijus, pasak EK, yra tikėtinas.

ES energetikos politikos vadovas Kadri Simson (Kadri Simson) trečiadienį sakė, kad iki šiol Bendrijos šalys tik 5 proc. sumažino bendrą dujų paklausą, nors jau kelis mėnesius mažėja Rusijos tiekimas ir kyla kainos.