Vokietijos statistikos biuro atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 27 Europos Sąjungos valstybių gyventojai darbui per savo gyvenimą vidutiniškai skiria 34,5 metų, švedai dirba daugiausiai (40,1 metų), o vengrai - mažiausiai (29,3 metų).
Tyrimo išvadose pažymima, kad 2000-2010 metais ES gyventojai darbe praleisdavo vis daugiau laiko. Tai daugiausia lėmė ilgesnė gyvenimo trukmė ir ilgesnis pensinis amžius.
Tarp didžiausių bičių darbininkių yra ir danai (39,5 metų) bei norvegai (39,4 metų).
Su 30,2 metų vidurkiu Maltos gyventojai vos šiek tiek lenkia Vengriją, o Rumunija ir Slovakija taip pat atsidūrė sąrašo pabaigoje.
Lietuva su 33,2 metų vidurkiu nesiekia 34,5 metų ES vidurkio.
Vokietijos statistikos biuras taip pat panaudojo Jungtinių Tautų (JT) turimus duomenis ir nustatė, kad švedai dirba 49,6 proc. tikėtinos jų gyvenimo trukmės, danai - 50,4 proc., norvegai - 49,1 proc.
Lietuviai dirba 45,5 proc. tikėtinos savo gyvenimo trukmės.
Mažiausiai per savo gyvenimą dirba italai - 36,8 proc. tikėtinos savo gyvenimo trukmės, arba 29,6 metų.
