2 nuotr.Šimtąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) apkaltino Europą „abejingumu genocidui" Ukrainoje. Beveik visos pasaulio televizijos stotys rodė ukrainiečių civilių žudynes, „tačiau Ukrainos kančios yra tarsi apjuostos abejingumo siena", rašė jis straipsnyje vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung".
M.Moravieckis kritikavo ir buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kisindžerio (Henry Kissinger) žodžius - šis Davose pareiškė, kad Ukraina turi atiduoti Rusijai dalį savo teritorijos ir kad Europa turi siekti sutarimo su šia nusikaltėlių valstybe. Lenkijos premjeras teigė patyręs déjà-vu jausmą. „Didysis Amerikos politikos realistas pakartojo būtent tas tezes, kurias girdėjo Lenkija aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose", - rašė jis.
Ir tada daug politikų buvo linkę manyti, kad Sovietų Sąjunga kaip sistema yra teisėta. Nors ji buvo vadinama blogio imperija, atsirasdavo politikų, kurie sakė, kad jos egzistavimas reikalingas dėl jėgų pusiausvyros.
Per pirmąsias šimtą karo dienų Ukraina pasauliui įrodė du dalykus. „Pirma: kad senoji Rusijos galia šiandien yra daug mažiau įspūdinga nei daugelis manė. Antra: kad ir mažesnė tauta gali smarkiau priešintis, jei turi nepalaužiamą charakterį", - teigė M.Moravieckis.
Tačiau ukrainiečiai turi paklausti savęs, ar tikrai gali pasikliauti Europa. „Ar ginklai pristatomi laiku? Ar kas nors nepradeda derybų su Putinu už jų nugaros?" - rašoma straipsnyje. Ir ar ES galiausiai priims sankcijas, kurios realiai apribos Rusijos veikimo galimybes.
Per šias šimtą dienų netruko simbolinių gestų. Daug Europos politikų apsilankė Kijeve, tačiau karas tęsiasi toliau. Nors Ukraina išlaikė Kijevą bei Charkovą ir neleido Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginių tikslų: „Į Rusiją vargu ar galima žiūrėti kaip į pralaimėtoją. Dar daugiau: tai, kad Rusija iki šiol nepralaimėjo, yra jos dalinė pergalė."
Tuo metu Jungtinės Tautos pareiškė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą nugalėtojo nebus. „Šis karas neturi ir neturės nugalėtojo. Priešingai, jau iš 100 dienų matome, kas prarasta: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos", - pareiškė JT generalinio sekretoriaus padėjėjas ir JT krizių koordinatorius Ukrainai Aminas Avadas (Amin Awad).
Sunkioji ginkluotė vis dar stringa
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino skubiai tiekti sunkiąją ginkluotę į karo nuniokotą šalį, teigdamas, kad praėjus 100 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietijos vyriausybės pažadėti ginklai dar nepristatyti.
„Būkime atviri, praėjo 100 karo dienų, o iki šiol iš Vokietijos į Ukrainą nebuvo pristatytas nė vienas sunkiosios ginkluotės vienetas", - Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė Andrijus Melnykas.
Nors jis palankiai įvertino neseniai paskelbtą kanclerio Olafo Šolco (Olaf Scholz) pranešimą, kad Vokietija Ukrainai atsiųs tokių ginklų, kaip oro gynybos sistema „Iris-T", A.Melnykas sakė, kad pirmieji ginklai tikriausiai nebus pristatyti iki birželio pabaigos.
Kancleris trečiadienį parlamente paskelbė apie „Iris-T" pristatymą, taip pat apie sekimo radarą artilerijos pozicijoms aptikti. Vokietija taip pat nori pristatyti keturis daugkartinius raketų paleidimo įrenginius iš Bundesvero atsargų.
Šiam įsipareigojimui pritaria kiek daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų, rodo reprezentatyvi tyrimų instituto „YouGov" atlikta apklausa. Apie 52 proc. respondentų teigė visiškai arba iš dalies palaikantys šį pranešimą, o 33 proc. teigė visiškai arba iš dalies nepritariantys jam.
