respublika.lt

Danija ir Kanada baigė pusę amžiaus trukusį "viskio ir šnapso karą" dėl Hanso salos

(0)
Publikuota: 2022 birželio 20 13:00:00, Petras Šuliauskas
×
nuotr. 2 nuotr.
Pusę amžiaus trukęs „viskio ir šnapso“ karas pagaliau baigėsi. Arctictoday.com nuotr.

Po 50-imt metų trukusių ginčių Kanada ir Danija pagaliau susitarė dėl Kenedžio sąsiauryje, netoli Grenlandijos krantų esančios nedidelės Hanso salos. Tai prieš kelias dienas pranešė Danijos užsienio reikalų ministerija.

 

1,2 kvadratinio kilometro ploto sala padalinta maždaug po lygiai. Viena dalis priskirta Kanados Nunavutu teritorijai, kita - autonomiją Danijos sudėtyje turinčiai Grenlandijai. Naujoji siena eis įgriuva. Leidinys „The Guardian" informavo, kad oficiali sutartis bus pasirašyta tuomet, kai ją patvirtins abiejų šalių parlamentai. Sutartį pasirašius, Danija ir Kanada turės ilgiausią pasaulyje vandens sieną, kurios ilgis sieks 3882 kilometrus.

Teritoriniai ginčai prasidėjo dar 1973-ais metais, kai šalys nusprendė pravesti Kanadą ir Grenlandiją skiriančio Nerso sąsiauriu ėjusių sienų demarkaciją. Tuomet paaiškėjo, kad abi valstybės vienodai nutolusios nuo nedidelės Hanso salos. Remiantis tarptautine teise į šį sausumos gabalėlį galėjo pretenduoti abi šalys, todėl sienų klausimo sprendimą buvo nuspręsta atidėti.

Tuomet ir prasidėjo taip vadinamas „viskio ir šnapso karas". 1984-ais saloje išsilaipino Kanados kariškiai. Jie įsmeigė šalies vėliavą ir paliko viskio butelį. Po kelių savaičių į salą atvyko danų kariai. Pastarieji pakeitė kanadiečių vėliavą sava, o viskį - šnapsu. Taip pat uolose jie paliko raštelį „Sveiki atvykę į danų salą". Vėlesnius 49-is metus šalių kariai pakaitomis „užimdavo" salą, keisdavo priešininkų paliktą vėliavą bei palikdavo savo alkoholį ir palinkėjimus.

2012-ais metais šalys pranešė, kad pagaliau susitarė dėl jūrų sienos, bet tuomet ji nebuvo galutinai įteisinta. 2018-ais metais Kanada ir Danija sukūrė bendrą, teritorinius ginčus turėjusią išspręsti, darbo grupę.

Pasak danų URM vadovo Jepės Kofodo (Jeppe Kofod), šalių atstovai taip pat buvo susitikę su abejose sienos pusėse gyvenančiais inuitais, kurie salą vadina Tartupaluku. Po šio susitikimo sutartis buvo papildyta punktais, leidžiančiais jiems toliau medžioti bei žvejoti pasienio teritorijose. Taip pat buvo užtikrinta, kad inuitai ir toliau galės laisvai judėti per Hanso salą.

Savo ruožtu Kanados užsienio reikalų ministrė Melani Žoli (Mélanie Joly) patikino, kad Otavos ir Kopenhagos sutartis pravers ir kitoms šalims, kai šios spręs su Arkties dugnu bei ten slypinčiais ištekliais susijusius klausimus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s