Ar pasaulis pajėgs atstatyti Ukrainą?

Padės visas pasaulis

Tai, kad Ukrainos atstatymas yra ne vienos tautos, o viso demokratinio Vakarų pasaulio užduotis, vaizdo kreipimesi į konferencijos dalyvius pabrėžė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Preliminariai planuojama, kad Kanadai bus patikėta atstatyti Sumus, JAV ir Turkija turėtų užsiimti Charkovo sritimi, Čekija, Suomija ir Švedija atkurs Luhanską, kartu su olandais švedai rūpinsis ir Chersonu, Lenkijai ir Italijai teks Donecko regionas, Norvegijai - Krivogradas, austrai užsiims Zaporožės atstatymu, Šveicarijai bus patikėta Odesa, Vokietijai - Černigovas.

EPA-ELTA nuotr.

Planai yra tokie, tačiau juos gali tekti koreguoti, nes viena pagrindinių ES šalių - Vokietija - vis garsiau kalba apie sunkumus, su kuriais ji susiduria dėl Rusijai taikomų sankcijų.

Vokiečiai išsigando galimo „dujų karo"

„Žydrojo kuro" trūkumas gali tapti karo dėl paskirstymo Europoje priežastimi. Tokias didžiausios Vokietijos opozicinės Krikščionių demokratų partijos lyderio Fridrycho Merco (Friedrich Merz) mintis paviešino leidinys „Die Welt".

Kiek anksčiau Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom" sumažino dujotiekiu „Nord Stream" tiekiamų dujų kiekį. Rusai tokį sprendimą grindė tuo, esą Kanada negrąžino remontuotų vokiečių įmonės „Siemens" turbinų. Otava pareiškė, kad agregatų nepavyks grąžinti dėl Rusijai pritaikytų tarptautinių sankcijų.

Mažesnį dujų tiekimą lėmė ir tai, kad birželio 11-21 dienomis „Nord Stream" buvo sustabdytas planiniam remontui.

„Nord Stream“. EPA-Eltos nuotr.

„Tikėtina, netrukus ES šalyse prasidės nesutarimai dėl (dujų) paskirstymo, kaip kad buvo 2015-2016 metais, susidūrus su nelegalių migrantų krize", - svarstė F.Mercas.

Jo nuomone, chaoso būtų galima išvengti, jeigu ES parengtų bendrą dujų paskirstymo planą. Vokiečių krikščionių demokratų sąjungos vadovas perspėjo, kad nereikėtų spekuliuoti galimo dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimo tema.

„Viešuose pasisakymuose tokių scenarijų turėtume vengti. Jeigu Rusija laikysis pasirašytų sutarčių, pasibaigus remonto darbams dujų tiekimas bus atnaujintas", - įsitikinęs F.Mercas.

O ekonomikos ir klimato apsaugos ministro Roberto Habeko (Robert Habeck) suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo planus tikrai teks peržiūrėti, pranešė „Bild".

Pagrindine priežastimi leidinys įvardino tankerių žaliavos transportavimui trūkumą, nors vien pirmojoje 2023 metų pusėje Vokietija planavo importuoti 13 mlrd. kubinių metrų SGD.

Laivų savininkų sąjungos atstovas Martinas Kregeris (Martin Kreger) patikslino, kad Vokietijos prekybinis laivynas neturi tankerių, kurie būtų tinkami SGD transportavimui dideliais atstumais. Iš viso pasaulyje yra tik apie 500 tokių laivų ir suinteresuotumas jais, pasak M.Kregerio, pastaruoju metu smarkiai išaugo.

Tai, kad dauguma tankerių jau susieti ilgalaikėmis sutartimis, patvirtino ir Vokietijos ekonomikos instituto ekspertas Andrejas Fišeris (Andreas Fischer). Be to, norint užtikrinti SGD tiekimą, būtina, kad pasaulinėje rinkoje būtų pakankamas jų kiekis, o Vokietija kol kas patvirtinto tik vieną iš trijų suplanuotų terminalų.

Opozicinės krikščionių-demokratų sąjungos atstovas Torstenas Frėjus (Thorsten Frei) išvis pareiškė, kad R.Habeko strategija žlugo, ir šalis nesugebės iki žiemos apsirūpinti reikiamu dujų kiekiu.

Keičiasi vartojimo įpročiai

Panašiomis pesimistinėmis nuotaikomis gyvena ir didžioji dalis vokiečių. Leidinys „Bild am Sonntag", remdamasis Naujų socialinių atsakymų instituto
(INSA) atlikta apklausa, nurodė, kad savo išlaidas stengiasi mažinti maždaug 90 proc. Vokietijos gyventojų. Daugiausia apklausos dalyviai pradėjo taupyti drabužių, atostogų, kavinių, maisto, benzino, išlaidų vandeniui ir jūros produktams sąskaita.

Tokius gyvenimo būdo pokyčius lėmė aukšta infliacija ir smarkiai pabrangę energetiniai ištekliai.

Komentuoja buvęs krašto apsaugos ministras, saugumo srities ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS: 

Kalbant apie pagalbą Ukrainai, reikėtų išskirti du aspektus - karinį ir ekonominį. Priminsiu, kad pasibaigus Šaltajam karui europiečiai taip apsidžiaugė, kad ne tik neatnaujino turimos ginkluotės, bet ją, esą taupumo sumetimais, sumažino. Geriausias pavyzdys yra Vokietija, kur iš 36 brigadų liko tik 6-ios. Pajėgos ne visose šalyse naikintos tokia beprotiška proporcija, bet tendencija akivaizdi.

Tai buvo padaryta per Angelos Merkel ir jos sėbrų valdymo laikotarpį, kurį sėkmingai tęsia Olafas Šolcas (Olaf Scholz).

Mačiau ašaras Bundesvero karininkų akyse, kai kalbėdavome apie tikrąją jų padėtį, tačiau būdami tikrais vokiečiais - tvarkingais ir kvailais po pietų - jie leido siautėti politikams.

Visgi džiugina, kad Vokietijos karinis-pramoninis kompleksas, kaip verslo sritis, išliko ir šiandien, iškilus pavojui, jis veikia visu tempu.

Prisimenant Antrąjį pasaulinį karą, nepaisant rusų kalbų apie nevykusius „Vermachto" veiksmus ir žymų jų turėtą techninį pranašumą, vokiečiai vykstant karui sugebėjo pagaminti ir unikalią, vieną geriausių Europoje, ginkluotę, ir užpildyti likusias spragas.

Tad dėl to liūdėti nereikėtų. Šiandien Vokietijos karinio-pramoninio komplekso savininkų veiduose džiaugsmas nė kiek ne mažesnis negu jų kolegų iš JAV. Jeigu JAV karinis-pramoninis dirba trimis pamainomis, būkite garantuoti, Vokietijos dirba dviem ir greitai pasijungs trečia. Unikalių gaminių, tokių kaip valdomi 155 mm haubicų sviediniai, kuriuos vokiečiai ką tik pateikė Ukrainai, pavyzdžiai rodo, kad, nepaisant išdavikų politikų, karo mokslo vyrai savo darbą darė.

Galiu garantuoti, nes kalbame ne tik apie Vokietiją, bet ir apie Prancūzijos pramoninį kompleksą, kuris nuo politikų nukentėjo žymiai mažiau. Teko lankytis ir Didžiosios Britanijos karinės pramonės gamintojų asociacijoje. Suvokus, kas yra gaminama anapus Lamanšo, mažai nepasirodys.

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiams pritrūko išteklių, tačiau dabar pasaulis pasikeitė ir tokie klausimai sprendžiami globaliai. Turint rimtą koaliciją prieš Rusiją ir kitoms šalims neskubant jai padėti, išteklių visiems užteks. Be to, ir patys europiečiai kiek pristabdė ginklų tiekimo procesą - siunčiama tiek, kiek reikia, kad ukrainiečiai išlaikytų savo pozicijas. Pastarieji pusantro mėnesių rusų puolimą amortizavo teritorijų ir gyvybių praradimų sąskaita, bet dabar vakarietiška ginkluotė pradėjo vaidinti savo vaidmenį kovoje už Ukrainos laisvę. Ir paskutinė rusų ofenzyva, kai per 90 dienų buvo pasislinkta tik 40 km į priekį, puikiai įrodė, kad ir pateiktos ginkluotės užtenka paversti Rusijos puolimą farsu.

Taigi, galiu užtikrinti, kad karinė parama tikrai nesustos, blogiausiu atveju, bus perskirstyti turimi resursai. O tai reikš, kad ekonominė pagalba gali kiek pastrigti, nes karinė pramonė bus aprūpinama net ir gyventojų sąskaita. Vokiečiai tą, tikėtina, pajus, nes dėl išdavikiškos A.Merkel ir jos socialdemokratų politikos Vokietija buvo „pririšta" prie vieno energetinio šaltinio. Visa šita šaika turėjo naudos iš rusiškų dujų. Tad strigimas įmanomas, tačiau jis nebus mirtinas.