1 nuotr.Visi puikiai žinome, jog lietuviai - labai apsukrūs žmonės ir galėtų parduoti beveik bet ką. Pajutęs galimo pelno kvapą žmogelis apie nieką nebemąsto, o mato tik žvangančius pinigėlius savo kišenėje. Tačiau, pasirodo, toks jo aklumas gali privesti ir prie mirties. Būna ir taip, jog randa jis žemelėje kokį iš praeities užsilikusį sprogmenį, o šis, aišku, iš metalo, tai ir pradeda pastarąjį „operuoti“ bei mintimis bėgti į supirktuvę. O „bombikė“ ima ir sprogsta. Tačiau ir prisiklausęs tokių atvejų eilinis žmogelis vis tiek ras pasiteisinimą, kodėl taip darys. Juk pas mus ir algos mažos, ir mokesčiai dideli, o gyventi iš kažko reikia. Tačiau kokį pasiteisinimą šį kartą gali pateikti valdžia? Kiek dar turėtų žūti žmonių, kad būtų kontroliuojama įvairių supirktuvių, lombardų veikla?
Nes kol kas čia ne tvarka, o palaida bala, kuri ypač tinka ir patinka ne tik tiems „bombikių“ specialistams, bet ir įvairiausio plauko ilgapirščiams, kuriems jau tikrai nieko švento nėra. Vagiami ir šulinių dangčiai, ir nuo kapų įvairios metalinės detalės, ir, žinoma, įvairūs papuošalai. Su pastaraisiais jiems turėtų būti itin patogu. Ką nors užpuoli naktį, atimi aukso papuošalus ir tiesiai į visą parą veikiantį lombardą. Ar tikrai šiems reikalingas toks darbo laikas?
Paklausti apie kokius nors tokių versliukų sugriežtinimus, valdininkai ima trimituoti, jog tai laisva rinka, nieko čia neapribosi. Tegul tempia (vagia?) toliau. Tačiau nenuleiskime rankų, šviesa tunelio gale jau matosi! Juk pas mus pradėjo veikti tokie įstabūs išradimai kaip taromatai. Tad jei valdžia jau sugebėjo sutvarkyti (kiek gerai, čia jau kita tema) skardinių „gyvenimą“, gal kada nors nebereikės galvoti ir apie tai, jog eidamas gatve gali įkristi į šulinį, nes jo dangtį į supirktuvę kažkas nunešė.
