Kaip gerai, kad mus nuolat puola rusai, o ne talibai - pastaruoju atveju mūsų dabartinė valdžia seniai sėdėtų namuose ir megztų burkas, kukliai prisidengdama veidus, o kai kuriems aktyvistams tektų ir ant stulpo palypėti... Tiesa, tai netrukdo mūsiškiams ir toliau liaupsinti talibams karą prakišusį nevykėlį, palikusį jiems ginkluotės už viso gyvenimo Lietuvos biudžeto sumą. Todėl neatmeskime tikimybės, kad ir mūsų valdžios pasimatymas su talibais anksčiau ar vėliau įvyks ir vargu ar „auksinė" pasienio tvorelė padės jo išvengti, plūstelėjus naujoms nelegalų masėms.
Tačiau tokios žemiškos problemos mūsų būsimoms mezgėjoms, žinoma, negali rūpėti - juk vis dar yra Amerika, kuri, be abejonės, visada padės, o ir Briuselio valdžia juk viską mato ir akylai mus saugo. Tiesa, čia taip pat akis bado viena smulkmena - pačiame Briuselyje, ypač atokiau nuo puošnių valdžios būstinių, greičiau susišnekėsi arabiškai, nei kokia nors ES kalba, bet juk visada galima tokių nemalonių aplinkybių išvengti ir tiesiog pernelyg nenutolti nuo valdžios ir savo iliuzijų pasaulio...
Tik truputėlį gaila, kad karą prakišęs nevykėlis nusprendė daugiau neįvedinėti pasaulyje tikrosios demokratijos. Žinoma, jo kalbomis, kaip rodo praktika, negalima pernelyg tikėti, bet kurį laiką, matyt, teks demokratijoms skirtų lėšų įsisavinimo lūkesčius atidėti... O dar neseniai kaip buvo gera gyventi - amerikietiškų doleriukų pakako ne tik talibams bei kitiems arabams, bet ir demokratijos šaukliams Baltarusijoje. Buvo galima masiškai steigti šių lėšų mezgimo būrelius Vilniuje, pavadinant juos „institutais" ar net „universitetais", „akademijomis" ar tiesiog „fondais". Geri, teisingi (ne kokie nors rusiški) pinigai voliojosi tiesiog ant žemės - tik imk ir megzk...
O dabar iš kažkur išlindo tie talibai, kuriuos per 30 metų mūsiškiai buvo dešimtis kartų nugalėję (visada tikėjau valdiškos žiniasklaidos antraštėmis), todėl teks mokytis megzti ne doleriais, bet tikrais siūlais... Nieko tokio, paklausa tikrai bus - netrukus burkų prireiks visai Europai...