Visi seniai tai žinojo, tačiau teismas šią savaitę dar kartą patvirtino, jog Lietuva skirstoma į dvi dalis: elitą ir runkelius. Elitui priklauso vadinamosios tradicinės partijos ir jas aplipusi valdančioji nomenklatūra, teismai, verslo magnatai, advokatai, prokurorai, „teisinga" žiniasklaida, taip pat visokie patarėjai-padėjėjai, popierių nešiotojai, rinkimų balsų skaičiuotojai, pieštukų drožėjai ir kiti kyšių kategoriškai neimantys asmenys. Jie mėgsta imti paskolas, tegul ir žymėtomis kupiūromis...
Beveik visi kiti yra runkeliai. Šiems paskolų niekas neduoda. Jų darbas - nešti mokesčius į biudžetą, kad elito atstovai galėtų dalinti vienas kitam paskolas.
Tiesa, egzistuoja ir tam tikra tarpinė grandis, besiblaškanti tarp elito ir runkelių. Pavadinkime juos naivuoliais. Jų darbas - nuolat ieškoti teisybės, sekti paskolų gavėjus ir davėjus, dalyvauti teismuose, rašyti skundus. Jie reikalingi tam, kad elitas galėtų pasakoti runkeliams apie demokratiją.
Maždaug kas porą metų ši marga publika eina dalyvauti rinkimuose. Pastarųjų tikslas - papildyti elito pajėgas ir sukurti runkeliams iliuziją, kad jie kažką sprendžia.
Žinoma, sistemoje turi būti ir dar žemesnių sluoksnių - kitaip elito pasakojimai apie demokratiją runkeliams pasirodys įtartini. Tam yra sugalvoti kalėjimai, kur sėdi visokie nevykėliai - vištų vagys, alimentų vengiantys asmenys ar girtų debošų mėgėjai. Suprantama, elito atstovai ten patekti neturi jokių galimybių, net jeigu imtų paskolas namais, jachtomis, kupiūrų tonomis ar aukso vagonais.
Bet mes gyvename gerai. Niekas nedraudžia tuo piktintis internete ar pastovėti su plakatu prie kokios elito būstinės. O jeigu gausite leidimą, galėsite pastovėti keliese. Jūs tikriausiai to nežinote, bet pas mus - demokratija. Nes teismai nepriklausomi nuo teisingumo.