respublika.lt
 

O.Strikulienė: Lietuvis po 50 metų. Koks jis?nuotraukos (9)

2019 gegužės mėn. 11 d. 08:38:24
Olava STRIKULIENĖ

Žmonės visada norėjo sužinoti ar bent pasvajoti, kaip jų palikuonys gyvens po šimto ar bent po pusšimčio metų. Koks bus Lietuvos piliečių gyvenimas 2069 m.? Tačiau, kam klausinėti burtininkų, orakulų fantazijų, jei tiksliau gali atsakyti lietuviai mokslininkai.

×
nuotr. 7 nuotr.
Asociatyvi Irmanto Sidrevičiaus nuotr.

 

Valdys algoritmai

Akademikas, fizikas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Grigas iš pradžių nusijuokė, jog bet koks durnius gali apie ateitį visko pašnekėti, tačiau tai nebūtų rimtas pokalbis, nes per daug klausimų. Profesorius sutiko pakalbėti tik apie Lietuvos, o kartu su ja ir pasaulio mokslo bei technologijų ateitį:

„Per 50 metų mus visus palies skaitmeninė revoliucija. Per vienus metus „Google“ ir „Facebook“ surenka apie mus milijardus žinučių. Apie mūsų jausmus, draugus, supančius daiktus, pomėgius, politines pažiūras. 150 milijardų viską matuojančių jutiklių tuos duomenis apdoroja kas 12 dienų. Didžiosios bendrovės tą informaciją apie mus stengiasi paversti pinigais.

Per artimiausius 50 metų daugės išmaniųjų namų, išmaniųjų automobilių, išmaniųjų miestų, o gal net išmaniųjų tautų su itin išmaniais žmonėmis. Bet nebūtinai. Dirbtinis intelektas jau dabar sugeba ne tik mokyti, bet ir save tobulinti. Algoritmai atpažįsta žmonių veidus, apibūdina filmų vaizdus. Ateityje pusę darbo vietų valdys algoritmai.“

Akademikas J.Grigas taip pat sutiko, jog dirbtinis intelektas gali tapti pavojingesnis už branduolinį ginklą. Apie tai jau dabar įspėja Bilas Geitsas (Bill Gates) ir Elonas Muskas:

„Spartus mokslo ir technikos vystymas gali būti pavojingas, bet gali atskleisti ir daug naujų galimybių.

Kibernetika padeda didinti socialinę piliečių kontrolę. Piliečiai tarsi išdėstomi balų skalėje. Net draugų ar pažįstamų elgesys lemia, kiek žmogus gaus balų. Kiekvienas mūsų elgesys elektroninėje erdvėje palieka ir skaitmeninį pėdsaką. Kuriamas nuogas pilietis. Viskas prasideda nekaltai, renkama informacija apie piliečių judėjimus, pomėgius, socialinius ryšius.“

Superprotingos mašinos

Bet juk yra asmens duomenų apsauga? Negi ir lietuvis 2069 m. taps visai peršviečiamas? Taip, apsauga yra, tačiau, kaip pastebėjo akademikas J.Grigas, tuos asmeninius duomenis labai lengva pasiekti. Kibernetika jau dabar žino apie mus daugiau nei sutuoktiniai:

„Algoritmai žino, ką darome, ką galvojame. Mes ir dabar valdomi, valdomas mūsų pasirinkimas. Taikant vis naujas manipuliavimo technologijas, bus galima mus valdyti dar labiau. Pereinant nuo kompiuterių programavimo į žmonių sąmonės programavimą. Globėjiškos vyriausybės norės žinoti, ar mes gerai elgiamės.“

Negi ateityje bus bandoma įsilaužti į lietuvių smegenis? Gali būti. Nes, anot akademiko
J.Grigo, beveik į viską, kas valstybių ekonomikoms ar santvarkoms svarbu, jau buvo įsilaužta per kompiuterius. Bandoma paveikti rinkas, politiką. Žmonės ima nesuprasti vieni kitų. Mūsų teisės ir laisvės nyksta, o demokratija negali tokioje terpėje veikti. Ateityje bus superprotingų mašinų su dieviškomis žiniomis ir superžmogiškomis galimybėmis. Ar vykdys jos nurodymus? Taip, bet kompiuteriams negalima leisti perimti pasaulio kontrolės. Mašinos taip pat gali ir meluoti, siekti savanaudiškų tikslų.

Tobulės medicina, buitis

Akademikas įspėjo, jog ne vien mokslas lemia Lietuvos ir pasaulio ateitį:

„Klimato kaita skatina rūšių išnykimą. Jei mokslo pažanga nebus suderinta su pamatinėmis dvasinėmis vertybėmis, galime tapti totalinių santvarkų kibernetinėmis visuomenėmis. Technologijos ateityje kontroliuos, kaip valdome emocijas, nes emocijos siunčia biocheminius signalus. Jau po 10 metų prietaisai rodys, kaip individo sveikatą veikia oro sąlygos, socialinė-emocinė aplinka ir t.t.

Gal kada nors galėsime pakeisti visus savo kūno audinius. Prasidėjęs genomo amžius leis taip pakeisti žmogaus genomą, kad išvengtume kai kurių ligų. Medžiagotyra sukurs mūsų buičiai naujų medžiagų.“

Poveikis iš praeities

O štai habilituotas socialinių mokslų daktaras, tautotyrininkas, profesorius Romualdas Grigas, paklaustas apie 2069-ųjų Lietuvą, pradėjo nuo praeities negatyvo, kuris darys poveikį ir ateities Lietuvai:

„Esame labai serganti tauta su laužtu stuburu. Jį laužė ne tik sovietinis laikotarpis, bet ir baudžiava, ir vietinė aristokratija, ir lenkinimas, ir krikščionybės įvedimas.

Tai reiškia, kad lietuviai turi visiškai kitokį paveldą nei estai ir latviai. Pirma, estai ir latviai savo aristokratijos neturėjo, tik vokišką. Estų ir latvių tautos išliko nesumaišytos. O mūsų tautos užtaisas paliktas labai sunkus. Kunigaikštis Radvila buvo turtingesnis už Anglijos karalienę, o eiliniai žmonės Lietuvoje skurdo. Tautos apiplėšimo, skurdinimo tradicija tęsiasi. Matyt, tęsis ir toliau.

Todėl mūsų perspektyva labai sunki. Jaunimas mato biurokratizacijos laipsnį, mato, kaip verslininkai įžeidinėja savo samdinius, todėl jau vienuoliktokai sako - pabaigsime mokslus ir mausime iš čia. Po 50 metų vaizdas bus dar blogesnis.

Bet yra tautos išlikimui palankių variantų. Pirma - Europa sąmoningėja, nepritaria unifikacijai, nes ji veda į globalizmo spinduliuotę, tautų kultūrų naikinimą, kultūrų pavertimą į šou. Pasaulyje gimsta didžiulė nacionalinio judėjimo bendra banga.

Dar vienas veiksnys, padėsiantis mūsų tautai išlikti - kultūra. Dabar išradinėjama modernioji kultūra, džiaugiamasi visokiais performansais, plastmasine kultūra, bet ji jau pabosta. Žmonės ima ieškoti giluminių savo tautos šaknų. Ir kuo toliau, šis procesas tik stiprės.

Be abejo, sunku numatyti, kaip atrodys Lietuva po 50-100 metų. Neaišku, kokie poslinkiai bus Rusijoje. Pasaulyje vis labiau įsitvirtina Kinija. Ji veržiasi be šūvio. Stiprės maišaties, kultūrų maišymosi, bet čia įžvelgiu ir pozityvą. Kuo labiau gresia maišymasis, tuo tautos ima labiau priešintis. Tiesa, iš mūsų Seimo tokio priešinimosi dar negirdėti.“

Vyrai ir moterys ieškos vieni kitų

R.Grigas prognozavo, jog šeimos ir po pusšimčio metų išliks. Dar daugiau - jos nebus nuobodžios:

„Bus junginiai juridiniai. Bet vyriškumas ir moteriškumas yra du poliai. Jie turi būti vienyje. Kalbu ne vien apie seksą, bet moteriškume visada bus vyriškumo ilgesys, o vyriškumas visada ilgėsis moteriškumo. Jie vieni kitų ieško, kartais suranda, dažnai nepasiseka, bet 7 proc. paieškų iš tikrųjų būna sėkmingos.

Šeima paryškina ir asmens individualybę. Šeimoje tų individualybių samplaikoje formuojasi įtampos. Bet tai nėra blogai. Šeimos, kuriose nėra individualybių įtampos, yra nuobodybių nuobodybės.“

Anot R.Grigo, lietuvis ir lietuvių kalba turėtų išlikti:

„Aišku, lietuvis bus pasikeitęs. Jau ne žemdirbiškos kultūros. Kitaip jaus pasaulį, nes kaimas praktiškai sunaikintas. Žemės ūkyje išliks tik fermeriai, tokie kaip Ramūnas Karbauskis, o jų kultūra visai kita. Bus noras valdyti, visus paveikti. Tačiau prigimtinė teisė turėti savo kalbą yra labai gaji. Lietuvių kalba neišnyks.“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar reikalingi išankstiniai Seimo rinkimai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +3 +5 C

 

+7 +9 C

+11 +12 C

+12 +14 C

 

 +14 +16 C

3 m/s

1-3 m/s

 

4-5 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1130 PLN - 4.2778
RUB - 70.9699 CHF - 1.1004
GBP - 0.8607 NOK - 10.1833