Kai bendraujant su žmonėmis pokalbis pasisukdavo apie Lietuvos politiką, pašnekovams siūlydavau lažybas - dėžė gėrimo, kurio pavadinimo tarti negalima tam, kuris pats, be interneto, išvardins bent 25 Seimo narius iš 141. Per 10 metų nė karto gėrimo dėžės pirkti neteko.
Ką tai rodo? Kad absoliuti dauguma Seimo narių tiesiog „užima vietą gyvenime“ ir gauna už tai mūsų visų sunešamus pinigus. Žmonės ne tik nepastebi jų „darbų“ vardan tos.., bet ir nežino jais privalančių rūpintis išrinktųjų.
Pastarieji tokia padėtimi mielai naudojasi - keliauja po užsienius į abejotinos pridėtinės vertės komandiruotes, taškosi kanceliarinėms išlaidoms skiriamais ir neapskaitomais pinigais arba užsiima naujų partijų steigimu. Pastarasis procesas įgauna bauginančias tendencijas. Jei taip bus toliau, anekdotas: du lietuviai, trys partijos - taps realybe.
Kam to reikia? Viena galimų prielaidų - pinigai. Partijų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad, be kitų šaltinių, jos gali gauti asignavimus ir valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal atskiras Vyriausybės programas.
O ar kas nors prisimena, kad Seimo nariams ar ministrams būtų vėlavę atlyginimai? Kad jiems būtų pritrūkę pinigų? Aš ne. Matyt, todėl ekonomikos ekspertų ar finansininkų perspėjimai apie galimą naują krizės bangą šiems partijų kūrėjams - nė motais. Juk jie žino, kad biudžete visada bus pinigų, o jeigu nebus - bus galima pasiskolinti. Vis tiek grąžinti reiks ne patiems.
Ta proga siūlau dar vienas lažybas. Ne, neprašysiu išvardinti visų veikiančių partijų, nes jų skaičius nuolat kinta. Lažinamės, kad ištikus krizei, kaltais pirmiausia bus paskelbti „užsienio priešai“, o mūsų politikai asmeninės kaltės kaip visada neįžvelgs?