Nors ir buvo sugriežtintos karantino taisyklės, šalyje vis labiau juntamas pavasaris. Ši aplinkybė ir Vyriausybės planai pamažėl leisti dirbti mėnesį „atostogavusioms“ įmonėms gali tapti naujų problemų priežastimi. Bent jau taip prognozuoja sociologai ir ekonomistai.
Pasak pirmųjų, dabartinė situacija yra ir savotiškas kartų konfliktas. Jaunimas, įsitikinęs, kad koronavirusas yra „senolių liga“, į draudimus ir ribojimus žiūri paprasčiau. Juk jeigu ir pasigaus, tai persirgs labai lengvai, tad baimintis nėra ko. Tokį požiūrį patvirtina tiek už lango, tiek socialiniuose tinkluose matomi vaizdai: sportuojantys ar iškylaujantys žmonės, besibūriuojančios paauglių grupelės ir t.t. Paprasčiau sakant, solidarizuotis visuomenė neskuba.
Tai sąlygoja antrą problemą, apie kurią perspėja ekonomistai - valstybinių institucijų perdėtą ir visaapimančią globą. Valstybė ne tik pateikia nurodymus, bet pagaliau imasi priemonių, kad jų būtų paisoma. Kartais - net labai radikalių. Milžiniškos baudos, draudimas mieste pasirodyti motociklininkams ir t.t. Tvarka, aišku, turi būti, tačiau kai kurie praktikoje taikomi metodai, jau ima priminti bolševikinius.
Ir tokių veiksmų, pasak ekonomistų, jeigu verslą gelbstinčiai valdžiai bus leista kištis į įmonių vidaus reikalus, tik daugės. Galbūt dabar valdžios įsikišimas į verslą jį ir išgelbės, tačiau kur garantijos, kad vėliau, jau po karantino, valdžios institucijos leis verslininkams tvarkytis savarankiškai?
Taigi, šylantis oras ir, atrodytų, lengvinamas verslo gyvenimas gali turėti nemažai „povandeninių akmenų“, ant kurių užplaukus pasekmės būtų liūdnos. Kaip to išvengti? Pritariu ekonomistams, kurie siūlo visuomenei, verslui ir valdžiai solidarizuotis. Tai yra, pradėti galvoti ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius bei nepersistengti su institucine globa.
O ar pavyks tai padaryti, priklausys asmeniškai nuo kiekvieno...