Gyventojams žadėtas atlaisvintas judėjimas visoje Lietuvoje, šią savaitę vėl išsisklaidė kaip dūmas. 16 savivaldybių liko uždarytos. Kol kaimynai skraido pirmyn-atgal į šiltus kraštus atostogų, Lietuvoje anūkas negali nuvažiuoti į kitą savivaldybę aplankyti močiutės.
Valdžia mums aiškina, kad pavojus baisiai didelis, nors kai kurių rajonų merai sergančius savo savivaldybėje suskaičiuoja ant vienos rankos pirštų. Užtat suskaičiuoti darbų ir pajamų netekusių gyventojų taip lengvai nepavyks. Užimtumo tarnyba skelbia, kad 2021 m. kovo 1 d. šalyje buvo 277 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t.y. 16,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Kokie skaičiai bus po mėnesio ar pusės metų, jeigu mes ir toliau apsimetinėsime, kad vis dar galime įveikti virusą?
Dar pernai, kai gyventojai buvo ne tokie paklusnūs, valdžios galvos mums aiškino, kad situacija labai rimta. O jiems linkčiojantys ekspertai tikino, jeigu negąsdina kasdien skelbiami sergančiųjų skaičiai, tai reikia žinoti, jog virusas toks klastingas, kad besimptomių atvejų - daugybė. O reali statistika gali būti dešimt ar net daugiau kartų didesnė, nei skelbiama.
Dabar pažiūrėkime į skaičius. Skelbiama, kad statistiškai Lietuvoje nuo koronaviruso jau pasveiko 193 tūkst. žmonių, o imunitetą jau turi 11,5 proc. gyventojų. Kiek išeitų, jeigu padaugintume kiekvieną šį skaičių iš dešimties? Iš tiek kartų, kiek pernai mums buvo teigiama, kad yra sergančiųjų. Ar nepasirodys, kad be reikalo gyventojai uždaryti namuose, o verslams uždrausta dirbti?
Bet dabar jau girdime apie naujas viruso atmainas. Ir net ištisus metus negirdime jokių planų, kaip mokysimės toliau gyventi su virusu? Juk pernai pavasarį persirgęs žmogus šiandien jau gali vėl užsikrėsti... Kuriam laikui paskiepyti turi imunitetą - net vakcinų gamintojai nežino. Ką darysime kai tie, kurie statistikoje jau pasveikę, vėl pradės sirgti?