Tik taip galima apibūdinti tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje. Kai renkamasi ne kalbėtis su savo valstybės žmonėmis, o, iš anksto žinant neigiamą jų reakciją, savo planus norima įgyvendinti kuo greičiau ir tyliai. Kas iš to išeina, pasimatė prasisklaidžius ašarinėms dujoms Rūdninkuose.
O gal rūdninkiečiai - ne Lietuvos žmonės? Gal, jei kalba netaisyklinga lietuvių kalba ir balsuoja už Tomaševskio partiją - neturi jokių teisių? Yra prastesni už tuos nelegalus, kuriuos į jų kaimynystę jau krausto? Atrodo, VRM ponia Bilotaitė mąsto būtent taip. Nes konflikto su vietos žmonėmis galėjo nebūti. Galėjo nebūti dujų, stumdymų ir pasipriešinimų. Jei ponia, taip iškilmingai pranešusi, jog dėl migrantų krizės atšaukia savo atostogas, būtų labai paprastai nuvažiavusi į Rūdninkus. Juk nuo Vilniaus netoli. Ir žmonių ten gyvena nedaug, greitai būtų susiorganizavę su ministre pasikalbėti.
Įsivaizduokite, atvažiuoja Bilotaitė, ramiai ir aiškiai pasako žmonėms, kokia situacija, kad kitos išeities šiandien nėra, garantuoja saugumą, kad bus sutvarkyta tvora, kad vietinių rimties niekas netrukdys. O svarbiausia, pažadėtų, jog jeigu miestelis nukentės dėl migrantų, ji už tai atsakys savo galva (supraskime, postu). Ar rūdninkiečiai būtų sureagavę kitaip? Garantuoju! O dar prieš išvykstant, bent porai vietos gyventojų atstovų ministrė būtų padavusi mažą lapuką, ant kurio ranka užrašytas jos asmeninis telefono numeris. „Jeigu kažkas nutiktų - skambinkit bet kuriuo paros metu", - jei ponia Bilotaitė būtų ištarusi šiuos žodžius, žmonės padėtų statyti palapines poligone ir savanorių atsirastų naktimis pabudėti, kad migrantai „netyčia" kur nors nenuemigruotų. Ir dar žinote ką - nė vieno skambučio ministrė nesulauktų. Nes žmonės išreiškė pasitikėjimą avansu, sutiko pakentėti, nes ir valdžia parodė pasitikėjimą jais.
Bet grįžkim į realybę, nes nieko panašaus ponia Bilotaitė nepadarė ir nepadarys. Užtat mikliai protestą šalia Rūdninkų poligono išvadino akivaizdžia piktybine provokacija, o žmones apkaltino antivalstybine veikla. Aukštasis pilotažas. Dabar žinosime, kad antivalstybinė veikla yra, kai vyrai ir moterys ant kelio išsineša pora kėdžių ir prie jų privažiavusių policininkų klausia: „Kodėl čia? Mes bijome, kaip mums priešintis?" Matyt, specialiai apmokyti užsienio agentai, kad taip nuoširdžiai paprastus žmones suvaidino...
Žinote, vykstant karams, valstybės lyderiai, politikai ragina žmones kautis už valstybę. Sako tokias įkvepiančias kalbas, kad jie palieka namus ir beginkliai veržiasi į fronto liniją. Šiandien gi, atrodo, kad hibridiniu karu Baltarusiją apkaltinę Lietuvos valdžiukai kumščiais mojuoja tik saviems žmonėms.