(26)Lietuviai, kaip taikliai pastebėjo vienas neseniai kalbintas psichologas, dėl savo problemų labai mėgsta kaltinti visus ir viską. Tačiau veiksmuose, kurie dažnai tampa neigiamų pasekmių priežastimi, niekaip nenori įžvelgti savo asmeninės atsakomybės.
5 nuotr.
Tarkim, vienas sėdęs girtas prie vairo padaro avariją. Tačiau juk kaltas ne jis, o jį nugirdę draugai ar automobilio gamintojas, leidęs neblaiviam užvesti transporto priemonę.
Kitas, viešai propaguojantis toli gražu ne visiems priimtinas idėjas, yra išprašomas iš baro, kurio 99,99 proc. lankytojų tokioms idėjoms nepritaria. Bet vėlgi, juk kaltas ne jis, o tarsi tyčia specialiai į tą barą susirinkusi „netolerantiška“ visuomenė.
Trečias, nepaisant karantino ir pavojaus užsikrėsti, ne tik šlaistosi po parduotuves ir viešas vietas, bet ir nedėvi jokių papildomų apsaugos priemonių. Nors ar galima dėl to kaltinti paprastą pilietį, jei analogiškai elgiasi absoliuti dauguma ribojimus ir draudimus nustatančių Seimo narių? Pastarųjų dėl tokio elgesio irgi negalima kaltinti, nes Seimo nariai išvis neliečiami.
Matant tai, kyla natūralus klausimas - kodėl niekas, netikėtai iššokęs prieš lekiantį traukinį, vėliau nesugalvoja kaltinti šios transporto priemonės ir mašinisto? Arba be parašiuto nusprendęs iššokti iš skrendančio lėktuvo, vėliau nerašo pretenzijų jo pilotui? Nes šiais atvejais visi supranta, kad taip elgtis kvaila ir neatsakinga, o pirmais įvardintais, ne?
Tai gal kaip tik dabar yra tas tinkamas metas pradėti mokytis atsakyti už savo veiksmus? Ir pradėti galima nuo mažų dalykų - pasirūpinti asmeninėmis saugiomis priemonėmis, o į viešumą ar į parduotuvę eiti tik tuomet, kai tai yra būtina. Nes, kaip teisingai sakė viena pažįstama vaistininkė, „lankykitės vaistinėse tik esant reikalui, juk lūpų dažai ar blakstienų tušas tikrai nėra pirmo būtinumo prekė“. Saugaus visiems karantino...
