Visai neypatingi, kasdieniai dalykai kartais primena visai nemažas valstybės ar bent miesto problemas. Šiuo atveju - miesto, o jei tiksliau - Vilniaus. Viena smulkmena priminė miesto valdžios veikimo būdus, o jie pasižymi tuo, kad nuolat trimituojama apie didžius planus, bet ignoruojami gyventojų poreikiai.
Smulkmena tokia - vizitas pas odontologę prasidėjo vėliau nei planuota, nes ji pavėlavo į darbą. O pavėlavo todėl, kad Naujamiestis tapo sunkiai pravažiuojamas. Kad ir kur važiuotum, rizikuoji rasti naujai išraustą gatvę. Kuo labiau įsibėgėja ruduo, tuo daugiau Naujamiestyje išraustų gatvių, kurios tik pusiau pravažiuojamos arba visiškai nepravažiuojamos. Atrodo, kad miesto valdžia pradėjo nepaskelbtą karą su gyventojais, sutelkdama daugybę remonto darbų į palyginti nedidelį plotą. Nors visi supranta, kad ruduo su jo padidėjusiu eismu yra ne pats tinkamiausias metas gatvių remontams, ypač tokio masto.
Pavėlavusių žmonių kiekvieną rytą turbūt būna šimtai. Įsivaizduoju, kaip jie keikdamiesi suka ratus, ieškodami kelio remontų labirinte. Sukdami ratus, jie sunaudoja daug kuro ir išmeta į atmosferą daug anglies dvideginio. Daug jo išmetama ir aplink Senamiestį, kurį beveik nepravažiuojamu pavertė ne remontai, o mero įvesta keista eismo sistema.
Kol į orą skrieja keiksmai ir anglies dvideginis, meras suokia apie draugiškesnes gatves, jų apsodinimą medeliais bei krūmais ir ekologiją. Įdomi išeina ekologija - priversti vilniečius kuo daugiau laiko praleisti spūstyse. Ir įdomus draugiškumas, jei vairuotojams su pėsčiaisiais tenka draugiškai pasispausti, kad būtų patogiau važiuoti keliems paspirtukams. Užuot suokę apie draugiškesnes gatves, meras su bendražygiais galėtų pabandyti įlįsti į vilniečių kailį. Nes šiuo metu jų fantazijas nuo miestiečių lūkesčių skiria aukšta arogancijos siena.