4 nuotr.Apsauginės veido kaukės jau nuo pirmųjų gelbėjimo nuo „koronos" operacijų sulaukė gausybės kritikos strėlių. Retas kuris tuomet tikėjo jų galiomis, dauguma tuo netiki ir dabar. Tačiau jos dar gyvuoja tarp mūsų ir toliau kelia klausimus, kiek logikos yra jų dėvėjime ar nedėvėjime tam tikrose vietose.
Nuo pirmadienio uždarose erdvėse apsauginės veido kaukės yra rekomenduojamos, tačiau neprivalomos, išskyrus viešajame transporte, gydymo ir globos įstaigose. Taigi nuėjęs į parduotuvę, gali ramiai slankioti ir ieškoti reikiamų prekių nedėvėdamas kaukės. Be veido apsaugos gali būti ir kokiame nors renginyje, pavyzdžiui, koncerte, kur susirenka tūkstančiai žmonių ir kur, be abejonės, praleisi tikrai ne vieną valandą besilinksmindamas su kitais.
Tačiau, jeigu autobusu nusprendei pavažiuoti porą stotelių iki darbo, o galbūt traukiniu nudardėti iš sostinės į Kauną, kai kelionė trunka apie valandą, tokiais atvejais jau teks kvėpuoti į kaukę (nekalbant apie tolimesnes, kelias valandas trunkančias, keliones). Žinoma, turbūt sudėtinga būtų apskaičiuoti kiekvieno žmogelio laiką, praleistą viešajame transporte, ar atspėti, kiek tą dieną ten bus kitų keleivių, tačiau greičiausia tikrai aišku, kad kokiame sausakimšame klube jaunimėlis šoks ne per metrą vienas nuo kito. Štai tau ir eilinė valdžios logika.
Tiesa, nauji kaukių dėvėjimo reikalavimai įpūtė ir tam tikrų visuomenės susiskaldymo vėjų. Pavyzdžiui, nuėjus į parduotuvę kai kurie pirkėjai vis dar dėvi kaukes, o kiti - ne. Taigi, jei atėjai be kaukės, tai pastarieji, kurie vis dar jomis pasipuošę, akimis piktai pažaibuoja į tave ir priverčia pasijusti, lyg darai kažką blogo. Tuo metu tie, kurie jau nebesislepia, palydi kaukėtuosius pašiepiančiu ir klausiančiu žvilgsniu: „Kas tau?" Trumpiau tariant, maskaradas tęsiasi.
